2012 m. sausio 18 d., trečiadienį, literatūros mylėtojai rinkosi į Lieporių filialą (Tilžės g. 36), kuriame vyko renginys „Metų pradžia su Kristijonu Donelaičiu” — tai Kristijono Donelaičio poetinės poemos „Metai” skaitymų vakaras.
Renginį pradėjo Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva” (vad. Diana Maitinaitienė), kuris padainavo ir pašoko Mažosios Lietuvos būrų dainas ir šokius. Kaip sakė ansamblio vadovė, šie šokiai ir dainos labai skiriasi nuo Didžiosios Lietuvos dainų ir šokių.
Renginį tęsė aktorė Genovaitė Vaiginytė, kuri paskaitė ištrauką iš poetinės poemos „Metai” apie įdomius žiemos rūpesčius ir piršlybas. Ši ištrauka ne vienam donelaitininkui sukėlė juoką. Mat nepagražinta Kristijono Donelaičio kalba visiems susirinkusiems atskleidė tikrą patriarchalinį kaimo būrų gyvenimą, buitį.
Literatūrinius skaitymus pratęsė Šiaulių universiteto dėstytoja Džiuljeta Maskuliūnienė, kuri apie Kristijoną Donelaitį sakė: „Jis atsirado tarsi plyname lauke, tokio mąsto kūrėjo tuo metu nebuvo”. Kiti poetai buvo tik eiliuotojai palyginus su Kristijonu Donelaičiu, nes jo podirbis buvo labai intelektualus. Docentė kalbėjo, kad kiekvienas iš mūsų turi turėti savo asmeninį autentišką santykį su šiuo rašytoju, nes Kristijonas Donelaitis iškilo kaip išskirtinis autorius. Pati prisiminė ir susirinkusiems papasakojo savo santykį su šiuo rašytoju. Pasirodo, šio autoriaus suvokimas atėjo būnant jau suaugus, kuomet ji rašė savo daktarės disertaciją. Kristijono Donelaičio humoras ir buvo tas dalykas, kuris Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto docentei labiausiai išliko iki šių dienų. Pasidalinusi savo jaunystės įspūdžiais apie Kristijono Donelaičio poetinę poemą „Metai”, docentė vėliau atskleidė kitus pagrindinius šio rašytojo išskirtinius bruožus ir pasidžiaugė, kad šis rašytojas buvo „ta uola, kuri laiko lietuvišką žodį”. Nuo šio rašytojo prasidėjo lietuviška grožinė literatūra. „Kristijonas Donelaitis buvo labai kruopštus tiek savo rankomis dirbdamas barometrus ar fortepijonus, tiek rašydamas. Puikiai žinodamas antikos teismų kalbą, kuri dažnai buvo rašyta kirčiuota, trečiojo nuo galo skiemens, lotynų kalba, jis savo „Metuose” kitokiai lietuvių kalbos kirčiavimo sistemai pritaikė hegzametrą, ir skaitydami „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą, ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės”, mes nejaučiame jokio pasipriešinimo, atrodo, kad taip ir turi būti” — trumpos paskaitos metu sakė dėstytoja Džiuljeta Maskuliūnienė. Nematęs ir nepažinęs Europos kultūros gyvai, Kristijonas Donelaitis sugebėjo kitais būdais ją perimti ir įsisavinti. Kas svarbiausia, kaip teigė docentė, Kristijonas Donelaitis savęs poetu nelaikė, jis manėsi esąs kunigu, kuris savo laisvalaikiu rašė eiles. 18 amžiaus Lietuvos kaimo portrete autorius retai parodo išskirtinius personažus, bet visgi iš kolektyvinio paveikslo atsiranda Pričkus, Bočis, įvairūs tipažai: mielaširdingi, nedorėliai.
Po Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros docentės, humanitarinių mokslų daktarės Džiuljetos Maskuliūnienės paskaitos vėl sekė poetinės poemos „Metai” skaitymas.
Lietuvos teatro aktorė, skaitovė Genovaitė Vaiginytė paskaitė trumpą ištrauką iš „Pričkaus pasakos apie lietuvišką svodbą”. Šiaulių miesto garbės pilietė gydytoja Jūra Nijolė Daulenskienė pasirinko ištrauką iš „Žiemos rūpesčių”, o ją paskaitė iš savo 1938 metų leidimo knygos, kurią gavo dovanų būdama vos 10 metų, nuo estų poeto savo tetėno Aleksio Rai. Šiaulių universiteto dėstytoja Irena Sabienė taip pat pasakojo apie savo atsineštą Kristijono Donelaičio knygą „Metai”. Pasirodo ją gavo dar besimokydama Joniškėlio mokykloje Pasvalio krašte už eilėraščių deklamavimus ir aktyvumą. Kitas donelaitininkas Kazimieras Celestinas Alminas sakė, kad Bachas ir Donelaitis labai jam artimi, skaitydamas šio rašytojo kūrinius jis atsigauna kaip nuo muzikos. Visiems susirinkusiems žemaitiškai paskaitė ištrauką iš „Pavasario linksmybių”.
Renginys „Metų pradžia su Kristijonu Donelaičiu” baigėsi Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus įkūrėjos ir pirmininkės Izolinos Lingienės pasakojimu apie jau nuveiktus ir planuojamus dar nuveikti darbus.
Video:
