„Metų“ pasaulis, „Metai“ – pasauliui (medžiaga pamokų ciklui su vertinimo ir įsivertinimo pavyzdžiais)

Pastaba. Ši medžiaga rasta internete

Medžiaga pamokų ciklui su vertinimo ir įsivertinimo pavyzdžiais

 

 „Metų“ pasaulis, „Metai“ – pasauliui

 

 

Pateiktų užduočių tikslas – skatinti mokinius kurti individualų santykį su kūriniu bei ieškoti priimtiniausio, argumentais pagrįsto teksto interpretavimo būdo.

Parengė Gintarė Petuchovaitė-Majauskė, UPC metodininkė

Prieš pirmąją šio ciklo pamoką buvusios pamokos pabaigoje užduodamas sudominantis KLAUSIMAS Kaip manote, kiek prireikė metų, kad atsirastų „Metai“? Mokiniai spėlioja.

ATSAKYMAS:

• 10 metų (Leono Gineičio nuomonė), poema rašyta greičiausiai 1765–1775 metais (kalbama apie rašymo procesą);
• daugiau negu 200 metų (228-erių metų), t. y. laikotarpio nuo pirmosios Martyno Mažvydo eiliuotos „Katekizmo“ (1547) prakalbos (omenyje turima lietuvių literatūros raida).

UŽDUODAMA NAMUOSE perskaityti Kristijono Donelaičio poemą „Metai“.

UŽDUODAMA (individualiai ar pasiskirsčius poromis) pasirengti klasės draugams pristatyti vieną iš pateiktų temų (2–3 min.):

 

Kristijono Donelaičio šeima bei vaikystė,

Kristijono Donelaičio mokslai,

Kristijono Donelaičio eitos pareigos,

Tolminkiemio aplinka,

Kristijono Donelaičio pasakėčios,

Kristijono Donelaičio kūryba vokiečių kalba,

Kristijono Donelaičio „Metų“ žanras,

Poemos „Metai“ rašymo laikotarpis,

Pirmieji poemos „Metai“ leidimai,

Poemos „Metai“ hegzametras,

„Metų“ vaizduojamasis pasaulis,

Poema „Metai“ Europos literatūros šedevrų bibliotekoje,

Kristijono Donelaičio kūrybą daugiausiai tyrinėję mokslininkai,

Kristijonas Donelaitis šiandien (kultūriniai faktai) ir pan.

 

KIEK PRIREIKĖ METŲ, KAD ATSIRASTŲ „METAI“? Visa, ką turiu žinoti apie Kristijoną Donelaitį ir jo kūrybą

Pasirinktų TEMŲ PRISTATYMAS.

Po pristatymų mokinių žinios patikrinamos TESTU (žr. Priedą).

REKOMENDUOJAMA (namuose):

Pasižiūrėti trumpą vaizdo įrašą apie T. Sutkaus organizuotą ekspediciją dviračiais į Rytų Prūsiją tvarkyti Kristijono Donelaičio paminklo ir susipažinti su kultūriniu Karaliaučiaus krašto paveldu^[1].

Peržiūrėti filmą „Donelaitis / tarp mūsų“[2].

PASKELBIAMA apie kūrybinės užduoties kūrimą, vertinimo kriterijus bei pristatymą klasės draugams paskutiniosios ciklo pamokos metu (žr. paskutinę užduotį).

„METAI“ MANO PASAULYJE

 

Filmo „Donelaitis / tarp mūsų“ aptarimas: vaizduojamų veikėjų skaitymo patirties vertinimas, atitikmenų paieška. Pasitelkiant filmo aptarimą, bandoma provokuoti pasisakyti kiekvieną mokinį apie jo skaitymo būdą, patirtą teksto sudėtingumą, kilusias problemas, surastus sprendimo būdus ir pan.

Mokiniai rašo esė tema Mano „Metų“ skaitymo patirtis (galima remtis matytu filmu), bando nurodyti simpatiškiausią / atgrasiausią personažą, labiausiai patikusį / nepatikusį epizodą. Tokiu būdu ugdomas stiliaus individualumas, lavinamasi sklandžiai dėstyti mintis.

„METŲ“ PASAULIS

 

Mokiniai pasiskirsto į tris grupes ir tarpusavyje aptaria vieną iš pateiktų poemos „Metai“ klausimų: kompoziciją, siužetinę liniją, pagrindinių veikėjų charakterius. Diskusijų rezultatus kiekviena grupė pristato visai klasei. Kiekvienai grupei pateikiami tokie pagrindiniai klausimai:

Kompozicija:

Ar turėtume poemą „Metai“ laikyti vienu kūriniu, sudarytu iš keturių dalių?

Ar keturias poemos dalis galime suvokti kaip atskirus kūrinius (nepriklausomus poetinius vienetus)?

Ar galime poemos dalis skaityti atskirai kaip nepriklausomas viena nuo kitos?

Ar būtinai turime pradėti skaityti nuo „Pavasario linksmybių“, o baigti „Žiemos rūpesčiais“?

(Svarstoma, ar keturios poemos dalys sudaro vientisą poetinę visumą, galimi argumentai už ir prieš.)

 

 

Siužetinė linija:

• Ar paprasta nusakyti poemos „Metai“ siužetą? Ar paprasta jį atpasakoti? Kodėl?
• Kokia pasakotojo pozicija?
• Pabandykite nuosekliai sudėlioti vaizduojamuosius epizodus bei nusakyti pasakotojo poziciją, pavyzdžiui (galimi žymiai stambesni teksto segmentai):

 

1–42 atgimstančios gamtos džiaugsmas, Dievo garbinimas / pasakotojas

43–64 gandro vaizdavimas / pasakotojas

65–79 ošimas, Dievo šlovinimas / pasakotojas

80–144 lakštingalos vaizdavimas, ji lyginama su Krizu, priešinama su Diksu / pasakotojas

145–154 kreipimasis į žmogų pasimokyti saikingumo iš paukščių / pasakotojas

155–201 erelio ir gandro vaizdavimas / pasakotojas

202–244 apsirijėlio pono vaizdavimas / pasakotojas

245–293 Milkaus iškeikimas / Lauro kalba

294–335 kalba apie vaikus ir žmonių lygybę / Pričkaus kalba

336–345 kalba apie pautus, paukščius / Pričkus

346–362 kalba apie gyvenimą nuo vaikystės iki savų vaikų atsiradimo / Pričkus

363–397 kalba apie Adomą ir Ievą, pirminę nuodėmę / Pričkus

398–417 kalba apie pavasarį ir artėjančius darbus / Pričkus

418–454 kalba apie tinginystę / Slunkius

455–477 Slunkiaus barimas, raginimas dirbti / Pričkus

478–552 kalba apie gyvulius, būrų vargus, darbą / Pričkus

553–566 kalba apie dešras / Blėkius

ir t. t.

 

Pagrindiniai veikėjų charakteriai:

• Kas poemos „Metai“ pasakotojui ir veikėjams yra „viežlybumas“?
• Ką reiškia, kokias asmens savybes, kokį gyvenimo būdą nusako ši sąvoka?
• Suskirstykite poemos „Metai“ veikėjus į „viežlybus“ ir „neviežlybus“ bei surasti argumentų jų poelgiams ir veikimo motyvams pagrįsti.

LAUKIAMAS ATSAKYMAS: „viežlybumas“ priskiriamas veikėjams, kurie neišsižada savo protėvių gyvensenos, papročių, kalbos, kurie sąžiningai atlieka savo darbą, negirtuokliauja, yra garbingi, padorūs, dievoti, teisingi, tvarkingi. „Viežlybumas“ žymi tvarkos, saiko, krikščioniškumo, teisingo gyvenimo, Kristijono Donelaičio žodžiais tariant, „šventumo“ ir „mandagumo“ vertes, nenaudėliškumas – visa, kas joms priešinga … („Rudens gėrybės“, 847–855 eil.). Nevalyvumo, tinginystės etalono Slunkiaus filosofija (apibūdindamas atėjęs pavasaris) – „Pavasario linksmybės“, 417–434 eil. „Neviežlybystės“ turinį žymi dažnai poemoje pasitaikantys sinonimai „nenaudėliai“, „pikti“, „blogi“, „nelabieji“, „prasti“. Selmas apibendrina savo pasaulio teisingumo sampratą, mato esminį skirtumą tarp „piktųjų“ ir „teisiųjų“, pastarųjų skriaudėjams primindamas Paskutinįjį teismą („Žiemos rūpesčiai“, 485–495 eil.).

 

„METAI“ – PASAULIUI

 

Mokiniai DISKUTUOJA tema „Metai“ – lietuviškas šedevras Europos kultūroje. Pagrindžia, kodėl ši poema įtraukta į Europos literatūros šedevrų sąrašą.

Kuria literatūrinį rašinį tema Kristijono Donelaičio „Metų“ bendruomenės vertybių universalumas (tinkamas bet kuris pagrįstas teksto interpretacijos kelias, pasirinktas aspektas).

LAUKIAMAS REZULTATAS: Mokiniai pagrindžia visuotinį poemos pobūdį. Kūrinį interpretuoja, įžvelgdami žmogaus santykį su Dievu, su bendruomene, skiria sektinas dorybes ir vengtinas ydas, nusako Apšvietai būdingą prigimtinės žmonių lygybės idėją, ginamą žemdirbio žmogiškąją vertę, darbo, kaip visuomenės gerovės šaltinio, išaukštinimą. Galimi pasvarstymai, ar šis kūrinys aktualus / neaktualus lietuviams, ar jis gali būti įdomus / neįdomus pasauliui.

Kristijono Donelaičio poemai skirtų pamokų ciklo apibendrinimas „Metų“ pasaulis, „Metai“ – pasauliui

 

Kūrybinė užduoties „Metų“ pasaulis, „Metai“ – pasauliui (galimos įvairios kūrybinės formos: filmo, filmo scenarijaus, spektaklio scenos, recenzijos, reklamos, plakato, prezentacijos, dainos, eilėraščio ir pan. kūrimas) PRISTATYMAS, užduotis rengiama viso šio pamokų ciklo metu. Siekiama vertinti, akcentuojant kūrybiškumo, originalumo ir Kristijono Donelaičio kūrybos bei poemos „Metai“ išmanymo kriterijus. Skatinamas klasės draugų vertinimas bei mokinių įsivertinimas (toliau pateikiama vertinimo bei įsivertinimo pavyzdžių).

 

VERTINIMO PAVYZDYS:

Kiekvienas mokinys klasės draugui skiria balų pagal šiuos vertinimo kriterijus:

Kūrybinės uždoties originalumas	2    /    4    /    6    /    8    /    10
Pristatymo sklandumas, patrauklumas	2    /    4    /    6    /    8    /    10
Ar sužinojau ką nors naujo?	2    /    4    /    6    /    8    /    10

 

ĮSIVERTINIMO PAVYZDYS:

(pateikiamas kiekvienam mokiniui pamokos pabaigoje)

Klausimas	Vertinimas
Kaip man sekėsi sutelkti dėmesį į draugų pristatymus?	Blogai / patenkinamai / gerai / labai gerai / puikiai
Kaip aš vertinu pamokos metu įgytas žinias?	Blogai / patenkinamai / gerai / labai gerai / puikiai
Kaip aš vertinu savo darbą?	Blogai / patenkinamai / gerai / labai gerai / puikiai
Kaip aš vertinu savo pristatymą?	Blogai / patenkinamai / gerai / labia gerai / puikiai
Kaip klasės draugai reagavo į mano pristatymą?	Blogai / patenkinamai / gerai / labai gerai / puikiai
Kaip mane vertintų pats Kristijonas Donelaitis?	Blogai / patenkinamai / gerai / labai gerai / puikiai
Ar man reikia pagalbos, rengiant tokio pobūdžio užduotis?	Ne, man viskas aišku, užduotį atlieku savarankiškai / galbūt, kartais norėčiau pasikonsultuoti / taip, man neaišku
Ar ši užduotis naudinga mano mokymuisi?	Ne / galbūt / taip
Kaip aš vertinu savo darbą visų pamokų ciklo, skirto Kristijono Donelaičio poemai „Metai“, metu?	Blogai / patenkinamai / gerai / labai gerai / puikiai

 

 

 

PRIEDAS

 

 

VISA, KĄ TURIU ŽINOTI APIE KRISTIJONĄ DONELAITĮ IR JO KŪRYBĄ

Testas

 

1. 1.      Kristijonas Donelaitis –

A. metraštininkas

B. poetas

C. vertėjas

(1 taškas)

 

1. 2.      Kristijonas Donelaitis studijavo

A. Vilniuje

B. Karaliaučiuje

C. Krokuvoje

(1 taškas)

 

1. 3.      Kuria veikla Kristijonas Donelaitis neužsiiminėjo:

A. barometrų darymu

B. sodininkyste

C. atvirukų piešimu

D. giedojimo mokymu

(1 taškas)

 

1. 4.      Kokio žanro kūrinių Kristijonas Donelaitis nerašė?

A. memuarų

B. eilėraščių

C. pasakėčių

(1 taškas)

 

1. 5.      Išrinkite tris Kristijono Donelaičio parašytus kūrinius:

A. Pasaka apie šūdvabalį

B. Naujos giesmių knygos

C. Bobulės vargai

D. Lapės ir gandro čėsnis

E. Vilks provininks

F. Atsiminimai

G. Napalys darbus dirba

H. Petras jomarkininkas

(3 taškai)

 

1. 6.      Didžiausią įtaką Kristijono Donelaičio kūrybai darė:

A. Imanuelis Kantas

B. Liudvikas Rėza

C. Šventas Raštas

D. Krokuvos universitetas

(1 taškas)

 

1. 7.      Kristijono Donelaičio poema „Metai“ pirmą kartą išleista:

A. 1778 m.

B. 1977 m.

C. 1818 m.

D. 1775 m.

(1 taškas)

 

1. 8.      Kuris garsus žmogus Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ sulygino su antikos literatūros šedevrais?

A. Stanslovas Augustas Poniatovskis

B. Žanas Žakas Ruso

C. Johanas Volfgangas Gėtė

(1 taškas)

 

9. Kodėl Kristijonas Donelaitis laikomas Apšvietos epochos žmogumi?

 

 

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

(3 taškai)

 

10. Kodėl poema „Metai“ laikoma lietuvių tautos epu?

 

 

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

(3 taškai)

 

 

Iš viso 16 t­­­aškų

_______

 

 

 

 

 

 

 

 

ATSAKYMAI:

1 – B

2 – B

3 – C

4 – A

5 – A, D, E

6 – C

7 – C

8 – C

9 – Laukiamas atsakymas: Kristijonas Donelaitis – išsilavinęs žmogus, patriotas, lietuvių tautos ir kultūros atstovas, gynęs lietuvių bendruomenės teises bei skatinęs orumą, domėjęsis Antika, propagavęs krikščioniškąsias vertybes, parašęs Apšvietos laikotarpiui būdingą didaktinę poemą, kurioje gausu moralinių pamokymų valstiečiams ir pan.

10 – Laukiamas atsakymas: poemai būdingas visuotinumas, vaizduojama kolektyvinė bendruomenė, ryškinama jos išmintis, aptariamas tautos santykis su Dievu, lietuvių požiūris į kitų tautybių atstovus, bendruomenės būdas, dorybės, rūpestis išsaugoti vertybes ir pan.