MOKYTOJO KNYGA
ALKOHOLIO, TABAKO IR KITU PSICHIKA VEIKIANČIŲ MEDŽIAGU VARTOJIMO PREVENCIJOS PROGRAMAI ĮGYVENDINTI
Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir
narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos įgyvendinimo 2006 metų
priemonių patvirtinimo” (Žin., 2005, Nr. 135-4851) ir Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. ISAK-494 “ Dėl Alkoholio,
tabako ir kitų psichika veikiančių medežiagų vartojimo prevencijos programos
patvirtinimo” (Žin., 2006, Nr. 33-1197).
ISBN 978-9955-562-47-4
BENDROJI DALIS I. INFORMACIJA PREVENCIJOS PROGRAMOS KOORDINATORIAMS IR VYKDYTOJAMS
Prevencija (lot. praeventio) – išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių, tai pažymima
Tarptautinių žodžių žodyne (Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985).
Prevencine veikla siekiama ugdyti sveiką gyvenseną, formuoti prosocialų elgesį ir mokymąsi,
ugdyti socialinius ir gyvenimo įgūdžius siekiant mažinti rizikos veiksnių įtaką asmenims. Europos
narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras bei tarptautinės organizacijos, remdamosi R. Gordono
(1987) pasiūlyta narkomanijos prevencijos klasifikacija, rekomenduoja pirminę psichiką veikiančių
medžiagų vartojimo prevenciją skirstyti į bendrąją (angl. Universal), atrankinę (angl. Selective) ir
tikslinę (angl. Indicated).
BENDROJI PREVENCIJA, SKIRTA VISAI MOKYKLOS BENDRUOMENEI
Bendroji (pirminė) prevencija – tai kelio užkirtimas įvairiomis priemonėmis, kurios ugdo vaikų
ir jaunimo atsparumą neigiamiems gyvenimo reiškiniams dar prieš susiduriant su jais.
Bendroji prevencija paprastai taikoma jauno amžiaus žmonių grupėms ir orientuojama į
visus gyventojus siekiant užkirsti kelią psichiką veikiančių medžiagų vartojimui. Bendrosios prevencijos
programos dažniausiai skirtos bendram gyventojų sveikatingumui ugdyti ir psichiką veikiančių
medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti. Bendrosios prevencijos priemonės susijusios su žinių apie
psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą teikimu, neigiamo požiūrio į šių medžiagų vartojimą formavimu
ir gyvenimo įgūdžių ugdymu.
Mokyklos aplinka labai svarbi pirminei prevencijai vykdyti, todėl mokyklose plečiama psichiką
veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos politika, sukurta mokykloms skirta speciali Prevencijos
programa ir jos diegimui rengiami mokytojai.
Šiuolaikinėse prevencijos programose taikoma formulė: žinios + gyvenimo įgūdžiai + nuostatos,
vertybės. Svarbu ne tik teikti informaciją apie psichiką veikiančias medžiagas, jų poveikį, vartojimo
pasekmes, bet ir keisti žmonių nuostatas, ugdyti psichologinį atsparumą, puoselėti psichologinę
brandą tikintis, kad ateityje tai užkirs kelią įvairiems asmenybės sutrikimams, socialinėms
disfunkcijoms, taip pat svaiginimuisi alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Jaunų
žmonių nuostatoms bei vertybėms, įtakojančioms psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, didžiulę
įtaką daro visuomenėje, šeimoje, artimiausioje aplinkoje vyraujančios nuostatos bei vertybės. O apie
jas liudija tiek šalies įstatymų bazė, reglamentuojanti psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, gamybą,
įsigijimą, platinimą, tiek suaugusiųjų, o ypač šeimos narių, elgesys ir požiūris į alkoholio bei kitų
psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, žiniasklaidos propaguojama nuomonė, koks elgesys yra
tinkamas bei priimtinas.
Europos Sąjungos šalių patirtis liudija, kad metodika, paremta vien švietimu sveikatos srityje,
veikia tik vaiko pažintinius procesus, tačiau nekeičia elgsenos ir socialinės sąveikos ugdymo
komponentų.
