Menas žmogų lydi visą gyvenimą – nuo pat gimimo iki mirties. Visa žmogaus aplinka, buitis ir
būtis, kasdienybė ir laisvalaikis vienaip ar kitaip susijusi su menu./O kaip buitis susijusi su menu?/
Menu galėčiau pavadinti gražią ir jausmingą muziką, gyvenimo kelius atskleidžiančią literatūrą,
ekstravagantišką architektūrą, dramatiškumo pilną teatrą, spalvingąją dailę. Visa tai yra menas –
kelias, jungiantis žmogų su kitais žmonėmis. Todėl negalime paneigti, kad menas tuo ir yra svarbus
ir vertingas.
Bene svarbiausia, mano manymu, meno forma, jungianti žmones, yra muzika. Muzika yra labai
svarbi mūsų gyvenime, nes ji vienija žmones, tautas. Juk kiekviena tauta yra kažkuo išskirtinė,
ypatinga, turinti kažką savito. Lietuviai yra maža tauta, bet ir mažos tautos žmonės kartais nori
išsiskirti. Nuo pat seno lietuviai pasižymėjo/gal geriau: garsėjo/ kaip labai daininga tauta ir dainos
Lietuvos kaime skambėdavo nuo amžių. Kiek mūsų protėviai yra palikę nuostabiausių lietuvių
liaudies dainų, tokių kaip „Lek, gervele“, „Balnokim, broliai, žirgus“, „Ant kalno karklai siūbavo“.
Lietuvių liaudies dainų yra be galo daug, tačiau ne vien jos vienija žmones, taip pat ir tautos
giesmės. J. Naujalio ir Maironio ‘Lietuva brangi’ per respublikines dainų šventes buvo ir yra visad
atliekama. Žmonės sako, kad kol šį neoficialų Lietuvos himną gieda, tol Lietuva yra gyva ir
vieninga. Taip pat ypatingai svarbi Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Ja raginama mylėti Tėvynę
Lietuvą ir jos didžiausią gamtos ir dvasios turtą – istorinę didvyrių patirtį, siekti šviesos, doros ir,
svarbiausia, vienybės. Vincas Kudirka paskelbė, kad lietuviams tėvynė yra ne Rusijos imperija, o
Lietuva, Tėvynė mūsų, su savo istorija, su didvyrių vardais ir darbais. Todėl iki pat šių dienų
lietuviai, vieningai giedodami šias giesmes, parodo, kokia svarbi yra gimtoji šalis Lietuva. Taigi
tikrai galima teigti, kad muzika jungia žmones.
Kita labai svarbi žmones vienijanti meno forma yra literatūra. Literatūra yra žodžio menas, kuris
dažnai paveikia žmogų, tautą, visuomenę. Todėl 19 amžiaus pabaigoje Lietuvoje literatūra buvo
viena iš priežasčių, prisidėjusių prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Pradėjo formuotis tautinė
savimonė, žmonės pradėjo aukštinti savo kalbą, kultūrą ir galiausiai atsirado net pasididžiavimas,
kad esi lietuvis. V. Kudirkos ir Maironio poezija privertė žmones vienytis ir kažką daryti dėl savo
gimtinės. Bet ne vien V.Kudirkos ir Maironio kūryba padėjo žmonėms vienytis. 1599m. Mikalojus
Daukša „Postilėje“ skelbė: „Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę“. Ši knyga yra
viena iš pačių svarbiausių XVI a. knygų lietuvių kalba, kuri turėjo įtaką lietuvių kalbos raidai. Todėl
akivaizdu, kad Daukša norėjo, kad žmonės susivienytų ir ugdytų gimtąją kalbą./Gal pirmiau derėtų
pakalbėti apie Daukšą, o tik po to apie Maironį ir Kudirką/ Vadinasi, literatūra gali padaryti didelę
įtaką žmonių gyvenime, gali paveikti tautą ir padaryti ją vieningą.
Ne tik dainuojamasis, sakytinis ir rašytinis menas jungia žmones. Kadangi menas yra istorijos ir
kultūros dalis, tai, savaime suprantama,jis yra ir grandis, jungianti žmones. Juk yra įvairiausių
kultūrinių renginių, kur susirenka daug skirtingų žmonių, tačiau juos visus vienija tai, dėl ko jie
atėjo, tai, kas suartina jų sielas – menas. Taip pat žmonės, mylintys meną, visada tarpusavyje randa
interesų ir tai juos sieja ir vienija. Pavyzdžiui, žymus XX a. modernus poetas Henrikas Radauskas
buvo „menų alkoholikas“, todėl labai nemėgo bendrauti su žmonėmis, kurie tiesiog nieko neišmanė
apie meną, nes niekada nerasdavo su tokiais bendros kalbos. Kai žmonės turi bendrų interesų,
bendrų pomėgių, jie visada atras bendrą kalbą ir turės tai, kas juos vienija ir sujungia. Vadinasi, yra
be galo daug priežasčių, kodėl menas vienija žmones. /O kokių tų priežasčių? Nė vienos neradau čia
nurodyta…/
Menas žmogaus gyvenime užima didelę dalį. Neįsivaizduoju, kaip žmogus galėtų gyventi be
harmoningos muzikos, be įvairiausias idėjas skelbiančios literatūros, be dailės./Tiek dailės, tiek
literatūros pagrindinė funkcija yra estetinė, o ne tik idėjų skelbimas / Menas yra galingas ir jis
visada vienijo, vienija ir vienys žmones, tautas. Taigi drąsiai galiu teigti, kad menas yra kelias,
jungiantis žmogų su kitais žmonėm. Ir taip bus amžinai.
Komentaras. Ryškesni trūkumai ir klaidos pažymėti spalvotai. Kai kuriose vietose per dažnai
vartojamas žodis vienija. Tobulinti reikėtų pabaigą(ypač abejotinas paskutinis sakinys, kuris
yra teiginys, o bet kokį teiginį reikia įrodyti…).Geltona spalva pažymėtos mano pastabos,
raudonai- klaidos ir trūkumai(rašybos, skyrybos, stiliaus). Abejonių kelia dainos ,,Lek,
gervelė“ pavadinimas. Gal tai daina ,,Lek gervė“?…
