Kiekvienais metais su nekantrumu laukiu valstybinių egzaminų rezultatų. Įdomu sužinoti, kaip sekėsi mano mokiniams. Dirbdamas susidraugauji, pasidaro svarbus jų likimas. Todėl, nors mokau matematikos, seku visų egzaminų įvertinimus.
Tenka sutikti ir nepaprastai gabių, darbščių, atsakingų mokinių. Ir ne kartą esu abstulbinta tokio mokinio egzaminų rezultatų: matematika, informatika, anglų kalba, istorija – 100 , lietuvių kalba – 22. Arba matematika, informatika, anglų kalba – 100, lietuvių kalba – neišlaikė.
Vaikas, kuris kasdien skaito grožinę literatūrą nuo pat tos akimirkos, kai išmoko skaityti, kuris cituoja ne tik Kristijoną Donelaitį, bet ir Čarlzą Bukowskį, lietuvių kalbos valstybinio egzamino gauna 22 balus. O labai vidutinių gabumų mokinukas, prisipažįstantis, jog ir trečdalio privalomos literatūros sąrašo neįveikė, įvertinamas 68 balais? Ar tai atsitiktinumas?
Nėra prieinamų duomenų apie skirtingų mokomųjų dalykų įvertinimų koreliacijas, pagrįsti savo nuogąstavimų statistika negaliu, tačiau mano praktikoje tokių atvejų tikrai per daug, kad juos galima būtų paaiškinti paplitusiais mitais apie fizikus ir lyrikus. Juk mokykloje šių mokinių visų dalykų įvertinimai labai panašūs. Kaip taip gali būti?
Skaitykite daugiau:
Matematikę nustebino lietuvių kalbos egzamino rezultatai
