Maironio „Nuo Birutės kalno” analizė

3 Comments on “Maironio „Nuo Birutės kalno” analizė”

1. Žinoma, kad prieš tai daug kalbėjom apie gyvenimą, asmenybę, žiūrėjom filmą apie Maironio namus, aptarėme įspūdžius, rašėmės, kartojome, nagrinėjome patriotinę lyriką,o individualiąją mokiniai pabandė taip suprasti, buvo duoti keli būdai, pateiktis mokiniai pristatė, kiti komentavo, pildė, kritiškai žiūrėjo, užrašė apibendrinimus, mokinai atmintinai mokėsi eilėraščius, palygino A.Mickevičių ir Maironį, M.K.Sarbievijų ir Maironį.Nagrinėdavau seniau panašiai kaip gerb.Regina, bet išbandėm ir kitokį būdą.Nesakyčiau, kad jis buvo itin vykęs.Pateiktys tokios, kokias sukūrė mokiniai.

2. Mes 2 pamokas klausėmės L. Noreikos skaitomo Maironio (yra diskas). Išklausom eilėraštį, užsirašom įspūdį, sukūrimo datą, aplinkybes (iš Raštų 1 tomo, gale). Prieš tai asmenybė, biografija, kontekstas buvo. Namie – rinktis savo Maironį, savo eilėraštį. Motyvuoti pasirinkimą. Schemų nebraižau, nes nemoku. (Mokėjau kažkada, bet interpretacijai seniai neberuošiu, tai…)

3. Ar galiu paklausti – o ką darote, kai eilėraščio analizė štai tokia paviršutiniška, nelabai net aišku, ar eilėraštis apskritai suprastas – juk jeigu jame būtų deklaruojamas ryšys su gamta, tai su jūra būtų „kalbama” į ją įsibridus, o ne tokiu atstumu, kai matosi tik jūros toliai; stovėdamas ant Birutės kalno juk neišgirsi nei paslaptingų jūros balsų, nei ji užlies savo šalta banga :).
   O kaip dėl to trokštamo draugo? Negi taip viskas primityvu – eilėr. žmogus neturi draugo? Ir kodėl to draugo veidas tamsus? Ir kaip gali tas draugas, jei jis žmogus, palikti „per amžius”?
   Tiesiog įdomu, kaip reikėtų reaguoti, kai mokiniai supaprastina, suprimityvina kūrinius, užtempia ant kažkokio išankstinio savo matymo kurpaliaus?
   Aš, pavyzdžiui, šitą eilėraštį su mokiniais nagrinėju visą pamoką – keliu klausimus, braižau schemas. O jūs?

Komentarai Išjungti.