Vienu gražiausių M. K. Sarbievijaus lyrinių eilėraščių laikoma odė mokslo draugui Pauliui Kozlovijui (IV, 35), kuriame nuo Lukiškių kalno atsiveria įspūdinga Vilniaus panorama, apmąstoma jo praeitis ir dabartis, pabrėžiamas laiko kitimas, nepastovumas, permainingumas.
Skaitomiausi įrašai
