Literatūrologo Dainiaus Vaitiekūno straipsnyje apžvelgiama Jono Biliūno kūrybos recepcija kritikoje, pažymint svarbesnes liūdesio temos transformacijas. Liūdesys Biliūno kūryboje skaitytojų buvo pastebėtas anksčiau, nei jis buvo „iteisintas” kritikoje. Kritikoje kalbama apie „biliūnišką tradiciją” mūsų prozoje minint bene svarbiausią jos požymį – liūdną lyrinį pasakojimą. Biliūnas laikomas lietuvių lyrinės prozos arba lyrinio pasakojimo prozoje pagrindėju. Straipsnyje keliama hipotezė, kad aiškintis, kaip buvo interpretuojamas liūdnumas Biliūno prozoje per pastaruosius šimtą metų nuo autoriaus mirties, reiškia aiškintis kultūrinio ir ideologinio rašytojo kūrybos konteksto pokyčius.
Skaitomiausi įrašai
