Sąjūdžio metais lituanistika buvo vienas iš valstybingumo pagrindų, šiandien ryšys pakitęs, tačiau prioritetas lituanistikai vis dar įtvirtintas Mokslo ir studijų įstatyme bei kituose teisės aktuose. Ar ji yra pagrindinė valstybės ideologija, sauganti tai, kuo skiriamės nuo kitų? O gal suprantama per siaurai uždaro mus „rūtų darželyje“ ar grąžina prie „vyžų kultūros“?
Atsiimdamas mokslo premiją 2014 metais, kultūros filosofas prof. Arūnas Sverdiolas sakė, jog lituanistika tampa valstybės ideologine programa, užima mokslinio komunizmo paliktą vietą: „Ilgalaikės lituanistinės programos neabejotinai yra reikalingos humanitariniams mokslams. Bet labai negerai, kad jos tampa vienintelės, kad nėra pasaulinės humanitarikos akiračio atvėrimo ir jos savarankiško plėtojimo programų. Mokslo valdininko pirštas vis baksnoja į tyrimų planus ir ataskaitas: „O kur čia lituanistika?“ Kadangi daug laiko ir jėgų esu atidavęs Lietuvos filosofijos istorijai, galiu pasakyti, kad neįmanoma kūrybiškai dirbti filosofinį darbą tyrinėjant vien tiktai lietuvių filosofų veikalus“. Kovo 10-ąją Vilniaus universitete vykusiame forume „Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės“ keltas klausimas, ar lituanistika, kaip teigė A. Sverdiolas, tikrai yra valstybės ideologija, taip pat diskutuota, kokias atramas Lietuvos visuomenei teikia lietuvių kultūra ir kaip valstybės institucijos turėtų jai įsipareigoti. Lietuvos Respublikos atkūrimo 25-mečiui skirtą forumą organizavo Lituanistų Sambūris kartu su Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu, Lietuvių literatūros ir tautosakos (LLTI), Lietuvos istorijos ir Lietuvių kalbos institutais. V. Da
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/lituanistika-ideologija-grazinanti-prie-vyzu-kulturos-/198450
© Lietuvos žinios
