|
LITERATŪROS KRYPTIS |
SVARBIAUSI BRUOŽAI |
ATSTOVAI IR JŲ KŪRINIAI |
|
| Švietimas | XVIII–XIX a. | ypač imta tikėti mokslo ir švietimo reikšme. Švietimas – platus sąjūdis, apėmęs politinės ir socialinės minties sritis :filosofiją , meną , literatūrą.švietėjai tikėjo žmogaus proto galia , didelį dėmesį skyrė religijos ir pasaulėžiūros klausimams.Tragedija tebelaikoma svarbiausiu literatūros žanru , tačiau yra papildoma naujo turinio švietėjiškų idėjų.Pamažu klasicistinė tragedija užleidžia vietą įvairiems prozos žanrams:romanui , dialogui ,prozinei dramai.XVIII a. viduryje išryškėja nauja literatūros srovė – sentimentalizmas. Ši srovė protestavo prieš klasicizmo literatūros taisyklingumą , santūrumą ir šviečiamojo amžiaus proto kultą.Meilė, žavėjimasis gamta, jausmingumas pirmiausiai iškilo poezijoje , bet netrukus atsirado ir sentimentalioji drama bei romanas.Įsigali laiškų ,dienoraščių formos romanai. | “Emilis” , “Julija “ , “Išpažintis” , Johanas Voltfangas Gėtė “Jaunojo Verterio kančios” , ”Faustas”. |
| Romantizmas | XVIIIa. pabaiga – XIXa.
pradžia |
Romantinė kryptis iškėlė vaizduotės , jausmo , kūrybinės laisvės, autoriaus individualumo vaidmenį meninėje kūryboje .Tuo metu susikūrė pinigų valdžia , visuomenėje įsigalėjo komerciniai santykiai.Viena būdingiausių romantikų ypatybių – nepasitenkinimas tikrove , bėgimas į svajonių , idealų pasaulį . Didelis dėmesys skiriamas meilės jausmui . Romantikų įsivaizduojamame pasaulyje viešpatauja harmonija, laisvė ir laimė . suartėjimas su gamta – labai svarbi romantinės sąmonės ypatybė . Romantikai aukštino asmeninę ir politinę laisvę , atmetė griežtus klasicizmo apribojimus ir pripažino laisvas kompozicines formas .To meto rašytojus domino istorinė praeitis , ypač viduramžiai. Atsiranda ir paplinta istorinio romano , istorinės dramos žanras.Didelį dėmesį romantikai skyrė liaudies kūrybai.Atsiranda romantinė pasaka, fantastinė novelė. Romantinėje literatūroje labai svarbi lyrinė poezija , kuri teikia daugiausai galimybių atsiskleisti kūrėjo sielai , jo išgyvenimams ir santykiu su pasauliu . Romantizmui būdinga menų sintezė. | Džordžas Noelis Gordonas Baironas “Kainas” , “Čaild Haroldo klajonės” , “Šiljono kalinys” ,Adomas Mickevičius “Gražina “ , “Vėlinės “ ,”Konradas Valenrodas” , Viktoras Hugo”Ernani” , “Karalius linksminasi” , “Marija Tiudor” , ” Paryžiaus katedra” . |
| Realizmas | XIXa. trečias dešimtmetis – XIX a. pabaiga | Realistai atidžiai įsižiūri į tikrovę , ją analizuoja , ieško gyvenimo dėsningumų, stengiasi nustatyti reiškinių priežastinį ryšį .Tikrovė tampa tyrinėjimo objektu, gyvenimiškoji tiesa – rašytojo kūrybos principu.Rašytojai realistai stengiasi perteikti objektyvų gyvenimo vaizdą , pastebėdami visa , kas yra teigiama ir neigiama.Kūrėjas renkasi tai , kas būdinga aprašomai epochai, žmonių klasei ar socialiniam sluoksniui , o ne atsitiktinius dalykus, ne tai , ką padiktuoja fantazija ar laki išmonė.Kalbant apie kitas realistinės literatūros ypatybes , reikėtų paminėti išsamų epochos ir jos reiškinių filosofinį apibendrinimą , o greta jo – ir mokslinį reiškinių aiškinimą.Tuo metu paplito epiniai žanrai: romanai , apysakos novelės . | Stendalis “Raudona ir juoda” , “Rasinas ir Šekspyras”,Čarlzas Dikensas “ Oliverio Tvisto nuotykiai”, “ Deividas Koperfyldas”, Onorė de Balzakas “ Eugenija Grandė “ , “Tėvas Gorijo “, “Šagrenės oda “. |
| Natūralizmas | XIX a.
antra pusė – XIXa. pabaiga |
Natūralizmui didelę reikšmę turėjo pozityvizmas – filosofinė sistema ,tvirtinanti , kad pažinti ir išaiškinti reiškinių esmės neįmanoma, galima tik juos aprašyti.Literatūros raidai didelį poveikį turėjo naujos gamtos mokslų teorijos .Nemažą reikšmę kultūriniam gyvenimui turėjo politiniai įvykiai.Svarbiausais natūralizmo principas – objektyvus tikrovės vaizdavimas meno kūrinyje .Kalbant apie natūralizmo literatūrą , pirmiausia pabrėžiama tai , kad rašytojai atsisako realistų tipizavimo metodo.Natūralistai pasirenka įdomius , retus , o svarbiausia – atsitiktinius reiškinius . | Emilis Zola “ Moterų laimė” , “Tereza Raken”, “Grobis” , Edmonas ir Žiulis de Gonkūrai “Dienoraštis” . |
| Simbolizmas | XIXa. pabaiga – XXa. pradžia | Rašytojai simbolistai teigė , kad kūryba yra žmogaus intuityvus sąlytis su nekintančia būties esme ;jį geriausiai galima išreikšti simboliu.Simbolistai , vaizduodami daiktus , iš tikrųjų perteikia savo santykį su jais , savo pojūtį , savo vidinę būseną .Poetinės kalbos įtaiga grindžiama asociacijomis, užuominomis , nutylėjimais.A Šopenhauerio veikiami , simbolistai skelbia , kad labiausiai išsiskiriantis , kilniausias menas yra muzika . | Artūras Šopenhaueris , Morisas Meterlinkas ” Kunigaikštytė Malena”, “Žydroji paukštė” . |
| Impresionizmas | XIXa. pabaiga – XXa.pradžia | Impresionizmo estetikos filosofinis pagrindas – įsitikinimas , kad viskas pasaulyje kinta , žmogus jaučia ir mato tik tam tikrą apraišką tam tikru momentu.Literatūroje impresionizmas ne toks ryškus. | Raineris Marija Rilkė “Šventasis Sebastijonas”, Klodas Monė, Kamilis Pisaro . |
|
LITERATŪROS KRYPTIS |
AMŽIUS |
SVARBIAUSI BRUOŽAI |
ATSTOVAI IR JŲ KŪRINIAI |
| Antika | VIIIa.p.m.e., pabaiga – V m.e.a. | Antikinė literatūra , kaip ir visas antikos menas , rėmėsi mitais ( pasakojimais apie dievus ir herojus ), kuriems būdingas antropomorfizmas. Antikinė mitologija teigė , kad iš chaoso susiformavo gražus ir harmoningas kosmosas ,kuris susideda iš trijų sferų.Graikų mitai neskyrė to , kas gamtiška ir antgamtiška.VIII a. p.m.e. atgyja graikų kultūra, pasirodo Homeras ir kiti kūrėjai , suklesti teatras , keramika , architektūra.VI a.p.m.e atsirado graikų drama.V a.p.m.e sukuriama kolokagatijos idėja.Ją lėmė senoji graikų pasaulėjauta , siekianti ir sugebanti žvelgti į pasaulį kaip į darnią, tvarkingą , gražią visumą – kosmosą .VIII a.p.m.e Apeninų pusiasalyje atsirado naujas miestas – Roma.Romėnai seniai turėjo turtingą folklorą , rašytinius įstatymus, puikią armiją , tačiau, tik susidūrę su kitomis valstybėmis , pamatė, kad neturi kai kurių kultūros dalykų , taip pat literatūros.Romėnai tikėjo , kad pasaulis ir laikas juda amžinu ratu , yra amžinas grįžimas ir pasikartojimas.Romėnų literatūra tapo tiltu , jungiančiu senovės Graikiją su Europa. | Homeras “ Iliada”,”Odisėja” , Aischilas “Prikaltasis Prometėjas”, Sofoklis ”Antigomė” , Publijus Vergilijus Maronas ”Eneida”, ”Georgikas” , Kvintas Horacijus Flakas “Poezijos menas” , Ovidijus Publijus Mazonas “Metamorfozės” , Markas Tulijus Ciceronas “Apie valstybę” , Platonas “Valstybė “ , “Įstatymai” , Aristotelis “Politika”. |
| Viduramžiai | Va.pabaiga- XVIIa. vidurys | Viduramžiais susiformavo feodalinė santvarka , pakeitus antikos vergvaldinę ir barbarų tautų gentinę visuomenę. Kultūrą ir ideologiją lėmė trys veiksniai :gentinės visuomenės papročiai ir pasaulėžiūra, krikščionybė ir antikinis palikimas . Krikščioniškame pasaulyje paplito asketizmas.Ankstyvaisiais viduramžiais pradėjo reikštis nukrypimai nuo bažnyčios skelbiamų tiesų.Biblija tapo viduramžių bažnytinės literatūros pamatu.Tuo metu ji buvo išversta į lotynų kalbą .V – XI a. ėmė kurtis pirmosios mokyklos.XI – XIII a. steigiami pirmieji universitetai.Mene vyravo romaninis ir gotikinis stiliai.Viduramžiais paplito sakytinė kurtuazinė literatūra , herojinis epas ir herojinė poema . | “Rolando giesmė” ,Dantė Aligjeris “Dieviškoji komedija” , ” Naujasis gyvenimas”, “ Puota” , “Apie monarchą” . |
| Renesansas | XV – XVI a. | Pradeda irti feodalinė santvarka ir kuriasi kapitalistiniai santykiai. Svarbus to laikotarpio reiškinys – reformacija – judėjimas ,atskilęs nuo katalikų bažnyčios , davęs pradžią įvairioms protestantizmo kryptims :liuteronybei , kalvinizmui , anglikonybei.XV – XVI a . atrasta daug naujų , ligi tol europiečiams nežinomų kraštų .Sparčiai žengia į priekį mokslinė mintis .Mokslo atradimai skatino peržiūrėti žmogaus ir pasaulio aiškinimą .To meto visuomenėje buvo paplitę netikri mokslai (alchemija, astrologija), taip pat magija bei visokiausi prietarai.Suklesti humanizmas . Tapyboje paplito trimatės erdvės vaizdavimas.Renesanso architektūra perėmė daugelį antikos pastatų išorės ir vidaus detalių.Literatūros srityje suklesti lyrika:sonetai , dainos ,madrigalai ,pastoralės.Atsiranda novelės žanras.Ypatingą reikšmę įgauna satyra.Tačiau svarbiausia buvo dramaturgija . | Migelis de Servantesas Savedra “Don Kichotas”,“Galatėja” , “Kelionė į Parnasą”,Viljamas Šekspyras “Klaidų komedija”, ”Hamletas”, “Otelas” , “Makbetas”, Petrarka “ Kanconjerė” , Bokačas “Dekameronas” ,L. Ariosto “Pašėlęs Rolandas “ , T.Taso “Išvaduotoji Jeruzalė”, F.Rablė “Gargantiua ir Pantagriuelis” . |
| Barokas | XVIa.
pabaiga– XVIIIa. vidurys |
Nyksta senojo mąstymo stereotipai.Vienas pagrindinių baroko literatūros leitmotyvų tampa pasaulio garbės ir didybės nepastovumas.Paplinta kazuistika – mąstymo ir įrodinėjimo būdas , bendruosius teiginius taikant specialiems atvejams.Barokas iš pradžių ryškesnis poezijoje , vėliau – dramoje .XVII a . laikomas teatro amžiumi. | Pedras Kalderonas de la Barka “Dama vaiduoklė”,“Meile nežaidžiama” , “Oro duktė”, Luisas de Gongora , Džambatista Marinas. |
| Klasicizmas | XVI – XIX a. | Klasicizmą skatino XVII a . filosofija – racionalizmas – pažinimo teorijos kryptis , teigianti , jog protas esąs tikro žinojimo šaltinis Menui būdinga simetrinė kūrinio kompozicija ir taisyklinga forma , saikingos puošybinės detalės , griežtas literatūros ar tapybos žanrų skirstymas , rėmimasis antikinėmis formomis.Klasicistiniuose kūriniuose vaizduojama tai , kas universalu, bendra visai žmonijai , išlaikoma darna ir harmonija.Klasicizmas – reglamentuotas (kuriamas pagal taisykles) menas.Populiariausi to meto žanrai:tragedija ir komedija. | Fransua de Malerbas , Žanas de Lafontenas, Pjeras Kornelis” Sidas” , Žanas Rasinas “Andromacha” , “Fedra” , Moljeras “Tartiufas” , “Juokingos pamaivos” ,“Don Žuanas”, “Šykštuolis” , “Mizantropas” . |
| Švietimas | XVIII–XIXa. | XVIII a. buvo didelių politinių ir visuomeninių sukrėtimų laikotarpis Vakarų Europoje .Tuo metu ypač imta tikėti mokslo ir švietimo reikšme . Švietimas – platus sąjūdis , apėmęs politinės ir | Volteras “Kandidas” , “Zadigas” , “Atviraširdis”, Žanas Žakas Ruso |
