“Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose” nurodoma, kad
svarbiausias lietuvių kalbos mokymo uždavinys yra siekti, kad mokiniai “ugdytųsi
kalbinius, komunikacinius ir kūrybinius gebėjimus įvairiais būdais vartoti rašytinę ir
sakytinę kalbą, suvoktų kalbėjimo (rašymo) tikslus, paskirtį, adresatą” (p. 172). Todėl jau
nuo III – IV klasės nurodoma ugdyti monologinę kalbą (p. 185 – 186), nuo V – VI klasės
– mokyti naudotis informacijos šaltiniais (p. 187), VII – VIII klasėje akcentuojamas
klausymo mokymas (p. 191), o IX – X klasėje – iškalba (pagrindiniai retorikos
principai), mokymas kurti įvairaus pobūdžio tekstus, aiškiai suvokiant paskatas ir tikslą,
numatant adresatą, įvertinant savo ir adresato lūkesčius (p. 195), XI – XII klasėje – toliau
puoselėjama skaitymo kalbėjimo ir klausymo kultūra, mokoma skaityti pranešimą,
paskaitą, atlikti interviu, informuoti (p. 199). 2
Dar pradinėse klasėse mokiniai skatinami lavinti sakytinę kalbą. Mokykloje jiems
kasmet diegiami pagrindiniai retorikos principai, padedantys mokytis bei ugdantys
asmenybę, gebančią rišliai reikši savo nuomonę, argumentuojančią savo teiginius,
diskutuojančią, mokančią ne tik kalbėti, bet ir klausyti. Mokymo procese dažnai vyksta
tarpdalykinė ir vidinė integracija. Šiame darbe bandysime stabtelėti ties literatūros ir
kalbos ugdymo sąsajomis. Pasirinkę literatūrinio teismo metodą, apžvelgsime literatūros
ir retorikos integracijos galimybes.
Klasikinis graikiškasis retorikos apibrėžimas sako, jog tai – įtikinimo menas (juo
rėmėsi Gorgijas, Isokratas, Platonas, Aristotelis ir kiti). Retorika (gr. rhētorikē – iškalbos
menas), yra monologinio kalbėjimo menas, jo teorija ir praktika. Retorikos objektas –
įvairios žodinės komunikacijos sąlygos ir formos. Retorika – tai mokslas apie įtikinimo
būdus, taikomus ne tik iškalbos, bet ir visokiausio žanro tekstams, kurių autoriai siekia
efektyvios arba paveikios komunikacijos.2
Retorikos tikslas yra paveikti klausytojų (ar skaitytojų) protą, valią, jausmus ir
priversti klausytojus patikėti tuo, kas sakoma.
Skiriami penki klasikinės retorikos teorijos mokslai:
- Invencija – argumentų ir įtikinimo būdų radimo mokslas.
- Dispozicija – tikslingas ir logiškas teksto išdėstymo ir sukomponavimo
mokslas, atsižvelgiant į jo rūšį, žanrą, kalbėjimo situaciją, tikslus ir būsimą
auditoriją. - Elokucija – kalbinio ir stilistinio teksto parengimo mokslas.
- Memorija – atminties lavinimo mokslas.
