Skaitomiausi įrašai

Testas (sintaksė) PDF

Teksto skaitymo ir suvokimo užduotis (25 taškai) (PDF)

Sudėti skyrybos ženklus ir įrašyti praleistas raides. (PDF)

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →

62 Comments on “Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas (2014 m., dabar ir 2015 m.). Kokių temų ir autorių tikimės?”

  1. Apie menininką irgi galvojau, bet dabar mąstau, kad tautinė tapatybė gana įmanoma kokiu nors pavidalu 🙂

  7. Taigi, kolegos, vėl artėja egzaminas. Kaip manote, kokių autorių šiemet galima tikėtis. Šiąnakt sapnavau, kad taisau rašinį, kuriame remiamasi Maironiu ir Donelaičiu. Kažin, gal reikia sapnais tikėti. 😀

  8. B.Burgis jau seniai pastebėjo, kad mūsų egzaminų sistema nukreipta PRIEŠ gabiausius, protingiausius, kūrybingiausius, užtat egzaminą išlaiko net „durniai su gydytojo pažymėjimais”… Programose apibrėžtas tik reikalavimų minimumas, užtat maksimumas – beribis, čia jau ir aukštosios mokyklos per maža, kad gautum 100. „Ypatingieji gebėjimai” taip ir liko panelės Nauckūnaitės neapibrėžti (melagė!!!), reikalavimas temą atskleisti, cituoju vertinimo išklotinę, „ir filosofiniu, ir psichologiniu, ir socialiniu parametru” yra absurdiški – nei mokiniai, nei mokytojai NEŽINOJO, kad tokie „parametrai” būtini – pažaidėme žaidimą „Atspėk melodiją”…
    Pernai ir dvi mano mokinės, kurios mokėsi dešimtukais visus 12 metų, to ŠIMTO ir negavo. Šįmet dvyliktokų neturėjau, neturėsiu ir kitąmet, bet kolegų mokinius žinau – stebuklų, kai prie egzamino vos prileistas mokinys išlaiko jį geriau už stropų, darbštų ir skaitantįjį, kiek tik norite… Na, o A.Šventickienė, kaip visada, gieda savo repertuarą – ką padarysi, jai už tai dosniai sumokama. Sakau taip todėl, kad Šventickienė puikiai žino, kokios buvo užduoties ir vertintojų problemos, bet net žodeliu neužsimena apie tai viešai, dar daugiau – visokiais neteisėtais reikalavimais nutildyti ir vertintojai. Aš šįmet esu laisva – nedalyvavau vertinime, todėl galiu kalbėti ir rašyti tai, ką matau ir mąstau.

  11. Šiemet neturėjau dvyliktokų, neturėsiu ir kitąmet, tačiau diskusijas seku, domiuosi, su daugeliu mokytojų bendrauju. Man įdomu tik viena: kas įvyksta, kad silpni ar vidutinybės laimi, o tie, iš kurių paprastai tikimasi šimtukų, nusvyla skaudžiai sparnus?..

  12. Mano išlaikė visi. Vienas 100. Apskritai, mokiniai rezultatais nenusivylę – tik du tikėjosi gauti daugiau, bet jie tik vidutinių gebėjimų mok. Neraštingiausias gavo 20, bet net neįsivaizduoju, kaip sugebėjo, nes ir mąstyti negeba… Bet tai nereiškia, kad susireikšminu – man tai nerūpi („dzin”) – tiesiog tokia realybė. Labiau man rūpi, kaip priversti mokinius skaityti, atlikti užduotis! Absurdas, bet nuo kitų m.m. nebeužduosiu namų darbų – išlepėlių kartą ugdysiu. Neturiu nei jėgų, nei noro „kariauti”, net neįžvelgiu prasmės…

  15. Kaip sekėsi mūsų vaikams? Mano mokinukams nepasisekė, gal aš jau mokyt nebemoku…

  16. O ko iš jų mokytis? Seniau mokėmės apie funkcinius stilius, kartojom kalbinės raiškos priemones. Dabar stilių nebereikia, o priemonės sudėtos Skaitiniuose.

  17. @milda.l
    Ačiū už nuomonę.
    Dėl literatūrinio rašinio linkusi kiek nesutikti – ne tik savame mieste, bet ir ten, kur vedžiau seminarus (Kaunas, Klaipėda, Utena, Panevėžys, Vilkaviškis, Alytus), mokytojai beveik nemoko rašyti literatūrinio rašinio arba moko kaip atsarginį variantą. Šįmet buvo geros literatūrinio rašinio temos, tad nemažai moksleivių literatūrinį rašinį rašė… pirmą kartą. Įdomu, kaip tokiems sekėsi… Na, o visa kita, kaip supratau, panašiai kaip pernai. Įžangas, pabaigas ir tam tikrus gabaliukus moksleiviai mokydavosi atmintinai dar sovietmečiu – pamenu, pati turėjau susikūrusi įžangą visoms temoms apie 19 a. pb. – 20 a.pr. :)Geriams mokiniams tai labai padeda, vidutiniams šiek tiek, na, o blogiems „šokėjams” viskas trukdo 🙂 Dėl nemokėjimo rašyti pastraipas, tai tikra katastrofa. Pasipiktinome, kad PUPP rašinių vertinime pastraipa net neminima, tai iš kur paskui tie vaikai mokės rašyti, jeigu niekas iki 11 kl. jiems nei rodo, nei klaidas taiso… Įdomu, ar kas nors naudojatės kalbos vadovėliais 11 – 12 kl.?

  18. Na, kadangi vertinau gerai, tai galiu daryt prielaidą, kad ir mokau gerai?:) Keletas įspūdžių. Einame literatūrinio rašinio link ir stipriai. Absoliutaus nulio grėsmė didelė, vaikai nežino, kiek rėmimosi yra pakankamai, taigi pasakoja kūrinius, apibendrina labai panašiai tiek sampr., tiek lit. rašiny. Ir taip geriau negu bandyt filosofuot ir suktis ydingu ratu prisirenkant stiliaus, kartojimo klaidų ir mažai argumentavimo taškų. Atrodo, mokyti rašyti apie gyvenimą nebereikėtų, čia mano asmeninis pastebėjimas. Eini į lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą? Ką gi, rašyk be klaidų ir apie literatūrą.
    Ir dar. Labai matėsi tie išmokti gabaliukai, ar įžanga puiki, o paskui nebeaišku, kas, ar pastraipos pusė. Ar tai padėjo? Įvairiai.
    O yra darbų, kuriuos paimi į rankas, perskaitai pirmą sakinį ir žinai, kad čia šimtas:)

  19. Vertintojai, jei nenorite viešinti savo asmenybių, siųskite man savo atsiliepimus, o aš įdėsiu puslapyje :)))
    Dar noriu paklausti, ką reiškia pažadas šįmet dėti darbus internete – kada jie bus įdėti, ar bus galima juos išsisaugoti ir persiųsti, ar bus lygiai taip pat viešinami pakartotinės sesijos darbai, ar nereikės šįmet vykti į NEC pamatyti darbo?

  21. Kokie įspūdžiai iš šių metų vertinimo? Ar geriau vaikai parašė nei pernai metais? Būtų įdomu išgirsti vertintojų nuomones.

  22. @Lina
    Baikim baidytis net savo šešėlio 🙂 Ką reiškia „negalite NIEKO komentuoti”? Kiek žinau, neetiška komentuoti ir cituoti KONKREČIUS darbus, o ne tendencijas. Niekas neturi teisės drausti kalbėti apie vertintojų darbo sąlygas ir krūvius, apie tas nelemtas išklotines, iliustruojančias, kad patys temų sudarytojai į temas prikišo žodžių „dėl grožio”, o ne dėl prasmės. Išvadas tiek apie mokytojų darbo metodus, dalykinę kompetenciją daryti ne tik galima, bet ir būtina, NES MOKYTOJAI, KURIE BLOGAI MOKO, BLOGAI IR VERTINA!

  24. Rašo ir apie kasdienybę:) Bando susieti meilę ir kasdienybę, tik tas siejimas labai silpnas. Bet tokių darbų, kuriuose rašoma tik apie meilę, kol kas pasitaikė labai mažai. Akcentuojamas ir kilnumas / nekilnumas .Tokių darbų, kuriuose būtų rašoma apie literatūrą,o ne samprotaujama, keletas pasitaikė.Bet apskritai šiemet darbai labai silpni. Ir absoliučių nulių jau pasitaikė,ir raštingumas daugumos tragiškas.Tikiuosi,gal tik mūsų grupėje tokia liūdna situacija…

  26. O apie kasdienybę ne :))) ???
    Tikrai labai įdomu, ar mokiniai pamato sąsajas tarp meilės ir kasdienybės kilnumo ar nekilnumo, o gal rašo tik apie meilę?
    Ar daug darbų, kur vietoj samprotavimo apie gyvenimą, realybę mokiniai rašo tiesiog literatūrinį rašinį, t.y. rašo apie literatūrą? Klausiu, nes net kai kuriems mokytojams šita literatūrligė tampa chroniška ir sunkiai išgydoma :)))

  28. @Regina Dilienė
    Manau, kad galios antras variantas… Juk esam tokie riboti… Tikrai būtų pažangu, jeigu veiktų pirma nuostata – „aukštasis pilotažas” :)!

  29. Jeigu lit. rašinio temoje yra žodžiai: lietuvių literatūroje / lietuvių prozoje / lietuvių poezijoje”, o mokinys rašo lygindamas, pavyzdžiui, lietuvišką romantizmą su lenkiškuoju ar angliškuoju, jis gali tikėtis maksimalaus rezultato ar čia vėl kaip matematikoj – „vieną rašau, du minty”, t.y norima, kad mokiniai rašytų bent apie du lietuvių autorius?

  31. @Regina Dilienė
    Suprantama… Manau, kad taip nusikalsta egz. reikalavimams.

    @Rima_va
    Ko mes kiekviena atskirai pasigendame arba kas mums individualiai patinka – visai kitas reikalas (juk ne savo išmanymą ar pomėgius turime pristatyti mokiniams). Mes privalome išaiškinti programą ir likus laiko pakartoti…

  32. Pas mus irgi niekas nesirėmė Sarbievijumi.Man irgi atrodo,kad valstybinio egzamino temos lengvesnės.

  34. Nesirėmė nė vienas Sarbievijumi, dažniausai Marcinkevičiumi, Savickiu ar Maironiu.

  35. Man įdomiausia, kaip „mokyklinukai” rėmėsi Sarbievijumi. Apskritai, VBE temos lengvesnės negu MBE.

  36. Mano nuomone, šiemet buvo lengvesnės literatūrinio rašinio temos nei samprotavimo. Turbūt norėjo paskatinti rinktis rašyti būtent šio tipo rašinį. Iš mano mokinių rinkosi daugiau nei tikėjausi.

  37. O mes nagrinėjom „Vizijas 🙂 nemanau, kad tokia „nuodėmė” pakenkė mokiniams 😀
    Pasigendu kai kurių senų gerų kūrinių programoje 🙁

  38. Mes irgi su kolegėm kalbėjom, kad pagal programą siūlomi tik sonetai, taigi ”Vizijų” mokiniai galėjo ir nesimokyti, jeigu mokytojas dirba pagal programą.

  39. O kuriame PROGRAMINIAME Mačernio sonete kalbama apie atmintį? „Vizijos” išimtos iš programos, tad jų, prašau, nesiūlyti 🙂

  40. M.Martinaičio „Atminčių” ciklas labiausiai tinka, ne Kukutis :); deja, nesuprantu, kaip galima argumentuotai mąstyti, kad tikrai įtikintum / nesusilpnintum poetinio turinio perfrazuodamas! Tai tikrai neprotinga (tokia egz. nuor.), net, mano nuomone, nusikalstama lyrikai gebant ją tik perpasakoti… Ar verta siūlyti mokiniams argumentuoti, jeigu nežinoma / neišmokta nė viena citata (saviems aš patariau poezija nesiremti!)? Man apmaudu, jog du poetai – tai pačiai temai…
    P. S. Žinau, kad Maironį, V. Kudirką, S. Nėrį išmoksta – ir maniškiai tai geba… Tai NE MARTINAIČIO ar Mačernio (pg. šią temą) tekstai…

  41. Pats Martinaitis yra sakęs, kad Kukutis – neapibrėžtas personažas: tai žmogus, tai paukštis… Tai, manau, mokiniai galėjo remtis Kukučio personažu…

  42. Įdomu, kaip bus vertinamas rėmimasis Martinaičio Kukučiu – juk Kukutis ne žmogus, o tema apie žmogų :)))
    Kaip bus vertinama autoriaus kūryba ir jos kontekstas, jei mokinys remiasi Vaižganto kalba, pasakyta 1920 m. per ąžuoliukų sodinimo ceremoniją Steigiamojo seimo sukūrimo proga? Juk pati situacija ir net kalbos turinys pateikia kontekstą ir kartu yra labai poetiškas tekstas?
    Kaip bus vertinamas privalomas autorius V. Mačernis, jei juo „pasinaudota” tik pabaigoje – apibendrinimas pradedamas Mačernio citata: „Mes nežinome kam, bet gyventi, kurt ir juoktis pasauly puiku!”

  44. @murrmius
    Nuraminu :)))
    Kadangi pirmoje temoje yra du LYGIAVERČIAI raktiniai žodžiai – meilė ir kasdienybė, – buvo galima rašyti apie kilnią ir nekilnią kasdienybę (kažkokia nesąmonė, jei atvirai…) ir parodyti, KAS jai suteikia neturėto kilnumo – gal darbas, gal tarpusavio santykiai (meilės sinonimas), gal meilė. Bet iš visų minėtų dalykų atskirai dar reikėjo aptarti ir meilę, jos ignoruoti negalima.
    O antra tema yra iš psichoanalizės (Freudas, Jungas) – reikia nagrinėti atminties fenomeną, kaip sakoma vienoje tarybinėje dainoje, „vsio, čto bilo ne so mnoj, pomniu” (viską, kas buvo ne su manimi, atsimenu).

  45. Nuraminkit mane. Temoje „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“ galima rašyti, kad kilnumo suteikia ir mėgstamas darbas, geri tarpusavio santykiai. O ką galima rašyti šia tema „Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra?“. Apie didingą Lietuvą, apie kalbą, apie meilę, apie kančią..? Juk visa tai yra? Arba aš kažko nesuprantu…

  47. Užduotys yra paskelbtos NEC-e.
    MBE
    I. SAMPROTAVIMO RAŠINIO UŽDUOTIS
    1.Kodėl vienatvė gali būti patraukli? (Maironis, H. Radauskas, Just. Marcinkevičius
    Nukreipiamieji klausimai:
    1. Ar vienatvė patiriama tik žmogui esant vienam?
    2. Kuo vienatvė baugina žmogų?
    3. Ką žmogui gali suteikti vienatvė?
    2. Ar galima gyventi be kaukių? (M. K. Sarbievijus, J. Savickis, A. Škėma)
    Nukreipiamieji klausimai:
    1. Kodėl žmogus linkęs slėpti savo tikrąjį „aš“?
    2. Kokios aplinkybės žmogų verčia būti atvirą?
    3. Ką žmogus patiria parodydamas tikrąjį savo veidą?

    II. LITERATŪRINIO RAŠINIO UŽDUOTIS
    1. Žmogaus santykis su žeme lietuvių literatūroje (K. Donelaitis, M. Katiliškis, Just. Marcinkevičius)
    Nukreipiamieji klausimai:
    1. Kodėl lietuvių literatūroje tiek žemdirbiškos kultūros ženklų?
    2. Koks žemės vaizdinys kuriamas lietuvių literatūroje?
    3. Kokios žmogaus sąsajos su žeme pabrėžiamos lietuvių literatūroje?
    2. Kaip lietuvių literatūra išreiškia žmogaus poreikį tobulėti? (M. Mažvydas, V. Kudirka, V. Mykolaitis-Putinas)
    Nukreipiamieji klausimai:
    1. Kokio laikotarpio lietuvių literatūra žmogų ypač ragina tobulėti?
    2.Kokių vertybių siekti žmogų skatina lietuvių literatūra?
    3. Kaip poreikis tobulėti susijęs su asmens vidiniais išgyvenimais?

  48. Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?
    Vaižgantas, Katiliškis, Kunčinas.

    Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko nėra?
    Mačernis, Škėma , Martinaitis

    Asmenybės laisvės tema Xxa. Lietuvių prozoje.
    Putinas, Sruoga, Škėma.

    Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje.

    Maironis, Baranauskas, Mickevičius

  49. VBE – „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“ J. Tumu-Vaižgantas, M. Katiliškis, J. Kunčinas; „Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra?“ (Vyt. Mačernis, A. Škėma, V. Martinaitis)
    Literatūrinis r.: „Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje“ (V. Mykolaitis-Putinas, B. Sruoga ir A. Škėma); „Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje“ (A. Mickevičius, A. Baranauskas, Maironis). Čia informacija iš delfi

  50. Abiturientams pasiūlytos šios dvi samprotavimo rašinio temos: „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“ bei „Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra? Atskleidžiant pirmąją reikėjo remtis J. Tumu-Vaižgantu, M. Katiliškiu ir J. Kunčinu, antrojoje – Vyt. Mačerniu, A. Škėma ir V. Martinaičiu.

    Literatūriniame rašinyje pateiktos temos skambėjo taip: „Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje“ ir „Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje“. Prie pirmos temos nurodyti V. Mykolaitis-Putinas, B. Sruoga ir A. Škėma, antroje – A. Mickevičius, A. Baranauskas, Maironis.

    http://www.delfi.lt/news/daily/education/po-egzamino-ivertinkite-temas-ir-autorius.d?id=64942963#ixzz33Td7YZfy

  54. na kai mokyklinio rašinio vienas iš autorių Sarbievijus, kyla klausimas, ar supranta rengėjai, kas tą mokyklinį egzaminą renkasi….

  55. Taigi, sustok, akimirka žavinga-šiandien abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas 🙂 Sėkmės jiems ir jų mokytojams 🙂

  56. niekas nežino kaip bus o manau kad kaip ir kiekvienais metais bus ir kam pasiseks bus ir kam blogiau pasiseks ir bus kam nepasiseks 🙂

  57. Laimė; prasmė; tapatybė; šeima :)))
    Paskui bet kurią temą „nuvairuojame” prie egzistencinio – vertybių – lygmens, o jau vertybėms nagrinėti turime gražių iš anksto išmoktų gabaliukų ir net citatų :)))

  59. Gal apie tapatybę…
    Toks įspūdis po bandomojo: tie, kurie atsakingi už temas, stengiasi sugalvoti įdomiau (sau), bet mokiniui ir senieji, klasikiniai dalykėliai yra nauji. Temos turėtų būti sietinos su aspektais, nurodytais programoje.

  60. Aš tikiuosi, kad bus suprantama tema. Juk jei mokinys nesupras, apie ką reikia samprotauti…

  61. Tikiuosi šeimos tematikos 🙂 Nerimas, kad teks kai kuriuos autorius „pritempinėti”, o vaikai sukurs naujų kūrinių versijų 😀

Komentarai Išjungti.