ĮVADAS. Trys gimnazijos klasės, kurioms skirtas šis planas, yra labai skirtingos: F ir D klases
mokau jau seniai., jie puikiai orientuojasi nagrinėdami kūrinius, laisvai operuoja sąvokomis kūrinio
situacija, erdvė, laikas, personažai, kontekstas, interpretacija, tema, problema, vertybės. Žino ir
moka taikyti teksto skaitymo žingsnius. Gramatikos įgūdžiai dar netvirti, bet mokėjimas
sąmoningas – geba paaiškinti rašybą, skyrybą, žodžių darybą. Labai mėgsta kalbos ugdymo
pamokas, turi neblogus viešojo kalbėjimo įgūdžius. Silpniausi mokiniai – Domas (IIF), Laurynas
(IIF), Mantas (IID).
II G klasė daug silpnesnė, vaikai triukšmingesni, trūksta motyvacijos mokytis; ypač silpni
tekstų suvokimo įgūdžiai, menkai išlavintas loginis mąstymas, todėl su šia klase padaroma per
pamoką daug mažiau; jie nemoka dirbti nejausdami kontrolės; jokių grupinio darbo įgūdžių, daug
silpnų mokinių. Problema – šalia tikrai labai silpnų mokinių yra ir kūrybingų, gabių vaikų, norinčių
ir galinčių daugiau padaryti.
Vertinimas pamokose yra trijų rūšių: 1. pažymiai; 2. ,,mažieji” pažymiai (iš trijų tokių
pažymių vedamas vienas, kuris jau rašomas į žurnalą); 3. pliusai (+) ir minusai (-), dešimt tokių
ženklų surinkus į žurnalą rašomas toks pažymys, kiek iš to dešimtuko yra pliusų. Manau, toks
vertinimas skatina nuolatinį darbą, vertinimas objektyvesnis, mažiau atsitiktinis.
