Trečiadienį prabudę abiturientai iš džiaugsmo kelia į viršų rankas arba iš nevilties gniaužo kumščius – paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros bei geografijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 23 227 kandidatai. Egzaminą išlaikė 90,15 proc. laikiusiųjų. Šimto balų įvertinimą gavo 1,62 procentai kandidatų, DELFI pranešė Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė.
Palyginimui 2011 m. egzaminą išlaikė 91,94 proc., pernai – apie 92,39 proc. kandidatų.
Neišlaikiusiųjų penktadienį laukia mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Jį būtina išlaikyti norint gauti brandos atestatą.
Šiais metais pirmą kartą vykdytas vienodas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas visiems Lietuvos abiturientams. Kol kas neskelbiama, kaip sekėsi tautinių mažumų mokyklų abiturientams – apie tai vėliau trečiadienį spaudos konferencijoje praneš švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Tuo metu geografijos valstybinį brandos egzaminą laikė 4159 kandidatai. Beje, daugiau kaip pusė jų geografiją mokėsi bendruoju kursu. Šį egzaminą išlaikė 96,71 procentas kandidatų. 100 balų gavo 3 laikiusieji.
Moksleiviai turi galimybę internetu pamatyti visų valstybinių brandos egzaminų darbų įvertinimo rezultatus. Prisijungti prie rezultatų skelbimo sistemos galima adresu http://rezultatai.nec.lt per Elektroninės valdžios vartų portalą arba iš duomenų tvarkytojo (mokyklos) gautu kandidato kodu ir vienkartiniu slaptažodžiu, kurį privaloma pasikeisti prisijungus pirmą kartą.
Buvo būtina surinkti 30 proc. taškų
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programoje iš anksto buvo apibrėžta egzamino išlaikymo riba – norint išlaikyti egzaminą, reikėjo surinkti 30 proc. egzamino užduoties taškų. Maksimaliai už egzaminą buvo galima surinkti 50 taškų, iš kurių 40 procentų taškų skirta turinio vertinimui, kalbos taisyklingumui – 36 procentai taškų ir teksto raiškai – 24 procentai taškų.
Mokiniai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys. Prie kiekvienos temos buvo pateikti septyni privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso.
S. Vingelienė pastebi, kad šįmet įvedus kriterinį vertinimą, pasikeitė kandidatų, gavusių 100 balų, procentas. Vienuose egzaminuose jis padidėjo (anksčiau buvo 1 proc.), kituose – sumažėjo, ar išvis nėra šimtukų. Šimtukų skaičių lemia į valstybinį brandos egzaminą atėjusių mokinių pasiruošimas.
Analizuojant kandidatų turėtų įvertinimų mokykloje ir gauto valstybinio egzamino rezultato atitikimą, nustatyta, kad šimto balų įvertinimą gauna mokiniai, kurie mokykloje mokėsi dalyko išplėstiniu kursu ir turėjo įvertinimus 8, 9 ar 10. Kandidatų, turėjusių žemesnius įvertinimus ir už egzaminą gavusių 100 balų yra vienetai.
Teismas išaiškino, kad palengvinimas neteisėtas
DELFI primena, kad šįmet suvienodintas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje.
Dalis lituanistų piktinosi, kad abiturientams sudarytos absoliučiai nelygios sąlygos. Valdančioji koalicija nusileido Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimui ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams lietuvių kalbos egzamine įvedė dar daugiau nuolaidų nei buvo žadėta.
Nuspręsta, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį abiturientai galės rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių. Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius valstybinio egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių. Tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista egzamino darbe padaryti daugiau kalbos klaidų. Nors rašinio apimtis sumažinta 100 žodžių, leistinų klaidų skaičius paliktas toks pat.
Dėl švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo atsisakoma vienodo lietuvių kalbos egzamino, Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Prieš porą savaičių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija paskelbė, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui.
D. Pavalkis antradienį žurnalistams sakė, kad tiek turinio, tiek vertinimo aspektu vienodo egzamino kitais metais tikrai nebus, o visiškai išlyginti skirtumus galima iki 2019 metų. Ką daryti su kitų metų egzaminu, žadama apsispręsti po diskusijų rudenį.
Straipsnio nuoroda:
http://www.delfi.lt/news/daily/education/lietuviu-k-egzamino-neiveike-kas-desimtas.d?id=61763245
http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/abiturientas-egzamino-rezultatu-buvo-paniekintas-mano-triusas.d?id=61788329
Na, kadangi neturėjau pretendentų aukščiausiems įvertinimams, tad staigmenų labai jau netikėtų nebuvo (tik smagu, kad vienas užkietėjęs ir užsispyręs matematikas lietuvių išlaikė kur kas geriau nei matematiką :D). Žinoma, visad norisi geriau 🙂 Štai todėl, Regina, būtų šaunu, jeigu išleistumėte kokį metodinį leidinį su patarimais 😉
@Regina Dilienė
Ačiū Reginai už nuoširdumą, atidumą, atsakingumą, paguodą.Pailsėkite.
Situacija labai sudėtinga… Tikrai lėmė ir visai netikusios užduotys, ir nekvalifikuoti vertintojai. Taip, dalis mokytojų neturėję 11 – 12 klasių, nebuvę seminaruose, nesiregistravę į vertintojus, o dabar atvaryti, pikti, todėl vertindami antrą kartą tik kartojo pirmojo vertintojo skaičiukus (kai sutampa I ir II vertinimai, niekas daugiau nežiūri…) – taip atsirado neteisingi įvertinimai.
O gerųjų mokinių skriaudimas užkoduotas jau pačioje instrukcijoje – aukščiausieji kriterijai kartoja vienas kitą (praradęs tašką už vieną kriterijų, kartu prarandi už dar du kriterijus), taškų aprašas sudarytas iš kelių kriterijų, todėl neįvykdžius nors vienos sąlygos iš karto vaikas „krenta” prie žemesnių taškų.
Kita vertus, ne visuose geruose darbuose buvo probleminis aspektas (tada už I kriterijų ne daugiau kaip 2 taškai). Trečia – dar daug moksleivių neskiria rašinio tipo ir užuot samprotavę rašo beveik vien apie literatūrą (tada irgi maksimum 2 taškai – bet tokias madas diktavo „Lituanistų avilys” (gerai bent kad sesijos metu jiems buvo uždrausta komentuoti ir konsultuoti).
Elgčiausi nesąžiningai, jei nutylėčiau, jog buvo tokių piktybinių vertintojų, kurie nepaisė instrukcijos, susitarimų ir „reikalavo” rašinių tik apie literatūrą, ypač pasirinktą autorių.
Problemų daug – nuo medžiagos nebuvimo iki vertintojų neparuošimo, bet niekas tų problemų nei sprendė, nei spręs…
Ką nors atviriau parašyti negaliu, nes šita tema neapsaugota slaptažodžiu, be to, kai kurie mūsų „draugai” jau žino ir slaptažodį, todėl naršo ir skundžia dėl bet kokių įrašų…
[Nors mano mokiniai išlaikė gerai, gavo net keturis šimtukus, dar devyni mokiniai – nuo 90 iki 99, bet „stebuklų” būta: devynetuką turėjusi mergaitė gavo vos 29, o tinginė ir simuliantė, mokėjusi penketui,- 86…]
Gražu gražu mūs Lietuvoj.
Labai gaila vaikų,kurie dirbo ,stengėsi. Jie taip nusivylė…Turbūt daug apeliacijų bus šiemet.
Ką daryt? Ar šie metai atvers nec’o akis?
Tikrai keistoka padėtis, kažkokia anomalija…Kažkaip gaila vaikų.
Vaje, tai šitiek mūsų vienodos padėties mokytojų… Ir mano vaikų rezultatai šokiravo: yra tokių, kurie mokėsi 4-6, o gavo 71, 82 ir pan. O yra ir tokių, kurie mokėsi 7-8, o gavo 23, 48 ir pan. Kažkokia anomalija… Ir kada šitos nesąmonės baigsis… Manau, kad čia susidėjo daugybė problemų – ir netinkami (pritempti) nurodyti autoriai, ir vertintojų nekompetencija…
Ir mano nemažai mokinių,kurie ,kaip liaudies sakoma,durnių voliojo,nieko neskaitė, gavo daug
,o kelios kruopštuolės merginos ,kurios ir skaitė,ir raštingos yra,gavo po 30-40 taškelių.Keista…
Šiemet nuleidau rankas… Nepaisant dviejų šimtukų, yra daug keistai, kaip čia pasakė viena kolegė, įvertintų mokinių: pervertintų ir, mano galva, nepelnytai nuskriaustų. Tokios padėties dar nesu turėjusi. Labai liūdna, galvoju, kad nebemoku mokyt.
Pirmi metai, kai VISI išlaikė, bet … džiugesio nejaučiu. Jeigu būtų galima, pati parašyčiau apeliaciją dėl tų darbų, kurie tikrai neturėjo būti įvertinti teigiamai, nes tokie trys mano ,,laimingieji” nelankė pamokų, tikrai neskaitė kūrinių, patys apie savo rašinius (sukonstruotus iš 8-ių sąmonės srauto pastraipų) juokaudami vadindavo visišku ,,briedu” ir turėdami apgailėtiną ketvertą tiesiog rizikavo. Pasisekė. O nepasisekė skaitantiems, išprususiems, mąstantiems ir raštingiems… Kaip turėčiau drąsinti ir motyvuoti būsimus ketvirtokus? Kiek rezultatai priklauso nuo mokinio, kiek nuo mokytojo ir kiek nuo dviejų svetimų vertintojų? Juk neturiu teisės pasakoti apie vertinimo virtuvę, kurioje ir pati dirbau su tokiom vertintojom, kurios niekada nedėsčiusios 11-12 klasėse, bet atsiųstos atlikti mokytojų pareigos… O didžiausios mano pastangos nuolat įrodinėti apie gėrio, grožio ir tiesos vertybes šiandien atrodo tokios apgailėtinos…
Mano vienas 100 ir vienas mokinys neišlaikė (tas, kuris darydavo po 50 rašt.klaidų). Deja, ir mano kai kurie tinginiai, neskaitę kūrinių, gavo virš 40, o kai kurie darbštuoliai – virš 30 ar 50… Manau, kad suklaidino temoms netinkamai parinkti/nurodyti rašytojai… Ne visi mokiniai gebėjo juos dirbtinai pritempti prie pasirinktos temos. Reikia mokyti mokinius prireikus iškreipti teksto detales, idėją, kai tai leidžia / to prašo užduotis! Paviršutiniškumas valdo!:) Tebūnie ATOSTOGOS!
Tikėjausi geresnių rezultatų iš raštingų ir kūrinius skaičiusių, pareigingų mokinių. Hmm, buvo keletas ir paradoksalių atvejų. Keisti rezultatai.
Įdomūs rezultatai(visi išlaikė ir neblogai): aukštus balus gavo kiek šilti ir neapsiskaitę mokiniai, o ypač stropūs smigo.Tokios situacijos dar nebuvo mano ir kolegų veikloje- įdomi, keista patirtis, kelianti daug klausimų.
Mano vienas neišlaikė, vienas gavo 100.O daugumos rezultatai vidutiniški. Tikėjausi geresnių rezultatų ir aš.
@žaneta malinauskienė
Mano situacija identiška 😉 🙂
Labai smagu , jog mano visi išlaikė, nors iš kai kurių tikėjausi geresnių rezultatų.