Kokios senosios Lietuvos literatūros idėjos yra svarbios šių dienų žmogui?
Iki mūsų dienų yra išlikę nemažai senosios lietuvių literatūros kūrinių, kurių idėjos yra svarbios ir XXI amžiaus žmonėms. Nuostabą kelia tai, kad šie tekstai perėjo daugybę amžių ir pateko į mūsų rankas. Tačiau tikrai ne visi tuo metu parašyti kūriniai pasiekė šiandieną. Išliko tik patys reikšmingiausi, kuriuose iškeltos amžinosios problemos. Štai Jono Radvano „Radviliada“ bei Martyno Mažvydo „Katekizmas“ – laiko patikrintos knygos, kurios padeda rasti atsakymus į mums vis dar rūpimus klausimus. Taigi, šios knygos moko mus, kaip svarbu yra neišsižadėti savo Tėvynės (kas šiais laikas labai aktualu), įkvepia kovoti už laisvę bei pabrėžia, kad labai svarbu nepamiršti atsakomybės ir pareigos, kad ir kokia ji būtų.
Jono Radvano ir Martyno Mažvydo kūryboje atsiskleidžia idėjos, aktualios ir šių laikų žmogui. Visų pirma, autoriai yra Renesanso epochos humanistai. Abu rašytojai buvo išsilavinę bei drąsūs žmonės. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skyrėsi jų socialinė padėtis ir tikslai. J. Radvanas buvo didikų rašytojas, gavęs užsakymą parašyti kūrinį, kuris išgarsintų Lietuvą, kadangi daugelis šviesuolių ėmė skelbti, kad jų tėvynė nėra gerai žinoma, gerbiama bei neturi europinio lygio kūrinių. Todėl J. Radvano kūrinys „Radviliada“ puikiai išpildė šiuos norus. Taip pat įdomu ir tai, kad Martynas Mažvydas buvo protestantų kunigas, gyvenęs Prūsijoje, tačiau rašęs knygas Lietuvai. Jo tikslas buvo įtvirtinti protestantizmo idėjas, tobulinti žmogų dvasiškai bei stengtis žmonėms rodyti doros kelią. Martyną Mažvydą „Katekizmą“ parašyti įkvėpė Martynas Liuteris bei jo reformacijos judėjimo idėjos. Taigi, Jonas Radvanas ir Martynas Mažvydas skirtingų tikslų, bet panašių idėjų vedami garsino Lietuvą.
Lietuvos literatūros rašytojai taip pat nepamiršo patriotizmo, kuris buvo svarbus ne tik tais laikais, bet ir šiandien. Epinėje poemoje „Radviliada“ Radvanas teigia, kad tikras patriotas yra tas, kuris gina savo tėvynę. Radvila Rudasis, rizikuodamas savo gyvybe, su nedideliu kariuomenės būriu, vadovaudamasis savo gudrumu, išgelbėjo Vilnių Ūlos mūšyje. Anot Radvano, patriotas yra tas, kuris svarbesniais laiko visuomeninius reikalus, o ne savo asmeninį gyvenimą. Radvila šiame kūrinyje savo asmeniniu turtu remia patekusią į pavojų tėvynę – Lietuvą. Įdomu tai, kad pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas savo veikale „Katekizmas“ taip pat mus nustebina patriotizmu: gyvendamas Prūsijoje jis rašė knygas Lietuvai bei jas platino. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog yra manoma, kad Mažvydas, kaip ir Abraomas Kulvietis, buvo išvarytas iš Lietuvos, todėl jis apsigyveno Rytų Prūsijoje, bet vis tiek knygą skyrė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Taigi, šiose knygos puikiai atskleidžiama patriotizmo dvasia bei perteikiamas tikro patrioto mąstymas bei idealai.
Senosios lietuvių literatūros rašytojai kūriniuose itin pabrėžia pareigos vertę, kas labai aktualu ir šiandien. Vienas iš tokių autorių – Jonas Radvanas, kuris savo kūrinyje „Radviliada” leidžia suprasti, kaip svarbu būti pareigingam. Jis tai perteikia puikia scena, kuri įrodo, kad žmonės dažnai neatlieka savo pareigų. Šiuo atveju „Radviliadoje“ aprašomi bajorai pamiršo, kad jie gavo savo titulą bei turtus tėvynei ginti, o ne išleisti puotoms bei savo malonumams tenkinti. Nuostabą kelia tai, kad tą pačią problemą iškėlė ir Martynas Mažvydas savo knygoje „Katekizmas“. Šio autoriaus aprašoma pareiga skiriasi nuo J. Radvano, tačiau ir Mažvydas akcentuoja, kad žmonės vis dažniau pamiršta svarbiausiąją – mylėti Dievą. Vis daugiau žmonių nebevaikšto į bažnyčią sekmadieniais, nes juos užgožia jų buitis. Tačiau jie pamiršo vieną dalyką, kad Dievas laisvadienį tam ir sukūrė – ilsėtis ir Jį pažinti. M. Mažvydas savo kūrinyje skatina visus – ponus, kunigus, valstiečius – atsimerkti ir pamatyti, kad tiek nedaug tereikia, kad laimėtų gerą žemišką bei pomirtinį gyvenimą – tik vykdyti savo pareigą, kuri yra mylėti Dievą. Taigi, abu šie Renesanso epochos autoriai siunčia žinią, kaip svarbu yra atsiminti savo pareigą, nes ji mums duota ne šiaip sau ir mes turime ją vykdyti dėl savęs, savo gero gyvenimo ir dėl kitų.
Taigi, šie kūriniai mums puikiai įrodo, kad senoji literatūra yra labai vertinga, nes joje yra nagrinėjamos amžinosios problemos. Abu autoriai pabrėžia patriotizmo svarbą: tiek karo lauke, tiek garsinant savo gimtinę kultūriniais laimėjimais. Jie rodo puikų pavyzdį, kad tai daryti tikrai verta, nes ko verta tauta, kuri nemyli savo tėvynės? J. Radvanas ir M. Mažvydas atkreipia dėmesį į pareigos svarbą žmogaus gyvenime. Iš tikrųjų, tai yra labai aktualu ir šių dienų žmogui, nes kuo toliau, tuo daugiau žmonių pamiršta savo pareigas. Taigi, senoji literatūra yra be galo svarbi šių laikų žmogui, nes ji padeda žmogui suprasti problemas, kurios yra labai aktualios, bei pateikia atsakymą į amžinąjį gyvenimo prasmės klausimą, kad žmogus galėtų tobulinti savo gyvenimą.
