< …>Apibendrinant galima teigti, jog lietuvių literatūroje vaizduojamo žmogaus krikščioniškos ir patriotinės vertybės bei idėjos lyg ir nublanksta prieš XX amžiuje vėl iškeltas dorovines, moralines vertybes, taip pat prieš papročius bei tradicijas. Nors šiuolaikinėje literatūroje dėmesys skiriamas žmogaus asmenybei, jo troškimams, tačiau parodoma, jog turime paisyti dorovinių bei moralinių vertybių, nes tik taip galime tapti geresni. Dabar, kai nebekenčiame priespaudos ar sunkmečio, kai nebereikia kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės, mes tarsi nebevertiname to, ką vertino prieš mus gyvenę žmonės, bandome ieškoti ,,naujų“ vertybių, primirštame, kad reikia branginti tai, ką tauta jau seniai yra sukūrusi. Literatūra to pamiršti neleidžia.
Vienos mokinės kalbos juodraščiai:
Kokios lietuvių literatūroje vaizduojamo žmogaus savybės nublanko, o kokios išryškėjo per XX a.? (1)
Kokios lietuvių literatūroje vaizduojamo žmogaus savybės nublanko, o kokios išryškėjo per XX a.? (2)
