Kalboje gimtojoje – tautos dvasia ir gyvybė

Lietuvių kalbos istorijos kelyje sutinkame ir Maironį, kuris „dalino tautai stiprybę, šlovinęs tvirtą bočių vienybę“, kuris „kalbos gimtosios žiedų vainikais gerbė ir puošė pilkapį nykų“ ir troško „nors vieną prikelt senelį, kad nepamirštų ainiai jų kelio“, ir Joną Biliūną, kuris ragino

Net Laimės žiburį aukos sparnais pasiekti

Skausmingam Juozapotų kliedesy,

Suprast, kokia Tautos aukų prasmė gili.

Ar toli pažengėme nuo didžiavyrių laikų, saugodami, grynindami bei puoselėdami savo gimtąją kalbą? Sako – toli. Net 20 tomų apima „Didysis lietuvių kalbos žodynas“. Tik ar išmokome apsaugoti ir apginti tai, ką turime?

Plačiau skaitykite čia- >>>

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →