Pagarbiems žmonėms oficialiai rašomi laiškai turi būti trumpi.
Svarbu pasistengti glaustai reikšti mintis,
kreipiantis kokiu reikalu į įstaigos vadovą. Geriausia pradėti be ilgesnės įžangos, eiti tiesiog prie reikalo, o svarbiausia –
aiškiai.
Kas kita laiškai tėvams, broliams ar seserims, bičiuliams, draugams. Čia plati dirva kūrybinėms galioms. Vienaip
rašome turėdami konkretų reikalą, kitaip – tik draugiškumą palaikydami, o tėvams – nuoširdžią pagarbą ir meilę
reikšdami. Mandagumas ir pagarba asmeniui, kuriam rašomas laiškas, reikalauja kiek primiršti save, daugiau domėtis
adresatu, jo šeima. Bent jau laiško pradžioje nederėtų apie save rašyti. Rečiau reikėtų vartoti įvardį aš, kad mūsų asmuo
neatsidurtų lyg ir šešėlyje.
Išimčių, žinoma, gali būti. Štai mes važiuojame į tolimą turistinę kelionę, o draugai, broliai, seserys, ypač tėvai, laukia
iš mūsų laiško, domisi, kaip mums sekasi, lydi mus kelionėje savo mintimis… O tų kelionės įspūdžių – begalės! Tad ir
pradėkime nuo jų, išliekime susikaupusius jausmus, pasidžiaukime nuostabiais vaizdais, kitų kraštų kultūros bei meno
vertybėmis ir kt. Tik neįsileiskime į smulkmenas – juk visko laiške neišpasakosi… Svarbu pasidomėti ir mūsų artimųjų –
tėvų, brolių, seserų ar draugų gyvenimu…
Mūsų senoliai pradėdavo laišką pasisveikinimu ir baigdavo atsisveikinimu.
Štai motina rašo laišką išsiilgusi
sūnaus ir laiško antraštėje visai gražiai kreipiasi: Sveikas, Sūneli! Panašiai rašydami ir mielam draugui pradedame laišką
antraštiniais kreipiniais: Sveikas gyvas! Labas labutis! Sveika,Linute! Suprantama, tokiais familiariais sveikinimosi žodžiais
laišką tinka pradėti tik artimiems, gerai pažįstamiems žmonėms.
Jei turime už ką dėkoti, geriausia laišką pradėti padėkos žodžiais. Senu mūsų tėvų papročiu pirmiausia dėkojame už
laišką. Tačiau labai įkyru būtų, jei kiekvieną kartą pradėtume vis tuo pačiu sakiniu: Ačiū (Dėkui) už laišką! Daug maloniau
adresatui skaityti tokią pradžią: Mielas Tavo laiškas – yra už ką padėkoti! Užtenka kartais tik pasidžiaugti, pasigėrėti laiško
mintimis, nebereikia nė padėkos žodžių. Dažniau susirašinėjant, bent šiokia tokia užuomina apie gautą laišką turėtų būti,
kad nekiltų abejonių, ar kur jis nedingęs.
Po padėkos žodžių ar užuominos apie gautą laišką įprasta, rašant atsakymą, pasidomėti adresato ir jo artimųjų
gyvenimu, sveikata, darbais. Tačiau rašydami mažai pažįstamiems žmonėms, turėtume būti labai atsargūs, santūrūs.
Vyresnių, gerbtinų žmonių nemandagu teirautis apie sveikatą, sėkmę.
Laiško gale paprastai prašoma perduoti linkėjimus šeimos nariams, kaimynams, bičiuliams. Tačiau mažiau
pažįstamiems žmonėms tokie linkėjimai netinka!
Reikėtų dar priminti elementarų mandagumo reikalavimą – nedelsti atsakyti į gaunamus laiškus!
Rašydami laišką, visada gerai apgalvokime kiekvieną žodį, kiekvieną sakinį.
Parašę dar kartą nuo pradžios
iki galo atidžiai perskaitykime. O jei taisydami subraukėme, įterpėme prierašų, perrašykime švariai iš naujo. Nebent
laiškas būtų skirtas labai artimam žmogui, tada ir dėl tų taisymų nereikėtų varžytis.
Nepaprastai apgalvoti, sklandžiai, kūrybiškai parašyti turi būti specialūs sveikinimo laiškai, ypač vyresniems asmenims.
Sveikinimo, padėkos, atsiprašymo, užuojautos laiškus mandagumas reikalauja rašyti ranka.
