Kai pasibaigs rugsėjis (diktantas)

Kolegė Vilma Katkauskienė dalijasi diktantu:

Gal tiks pasikartoti nosines balses, j rašybą ir dalelytes.

***

Kai pasibaigs rugsėjis, vasara jau bus pamiršta.  Atrodo, pernelyg greitai ji praėjo. Ištįsusios medžių šakos gręžiasi nuo tavęs, kai draskydamasis vėjas sūkuriais veja šalnos pakąstus lapus ant šąlančios žemės. Kol kas dar ruduo gražus. Ne visus dar medžius išgąsdino šaltis. Herojiškai stovi jie kaip kokie čempionai ir nebijo to skorpiono pagaląstais nagais, kuris jau pagrįstai  kėsinasi į jų gyvastį. Tarsi biliardo kamuoliukai straksi kaštonai ant sulysusios žolės. Neatpažįstamai pasikeičia žemė. Ne veltui ir gervės klykia nusitęsusiomis eilėmis palikdamos mus. Ne kiekvienas džiaugiasi rudeniu. Nors vis dėlto kaip nors reikia susitaikyti su mirštančia gamta. Juk ne visada tie tęžtantys lapai slys tarp kojų. Reikia tik truputį pakęsti, nors ir labai darganos įgrysta.. Vis tiek juk ne be reikalo yra sakoma : ,, Visi metų laikai ypatingi,  įspūdingi‘  Šilumos mąžta, bet šaltis mus siųs į jaukius namus. Sugrįžę namo,  tysodami prie šilto radiatoriaus ištesėsime mokytojams ne kartą duotą pažadą – skaitysime. Taigi išsiskiriame su tavimi, greitakoje vasara.