Juozo Apučio „Šūvis po Marazyno ąžuolu” ir Jono Biliūno „Brisiaus galas” lyginimas

One Comment on “Juozo Apučio „Šūvis po Marazyno ąžuolu” ir Jono Biliūno „Brisiaus galas” lyginimas”

1. Nepykit, mielieji, bet „Šūvis po Marazyno ąžuolu” absoliučiai nesuprastas ir klaidingai išaiškintas! Pradėkim nuo to, kad novelės pavadinimas turi kitą pavadinimą – PASKAITA APIE KŪRYBOS PROCESĄ. Vadinasi, novelės tikroji situacija – PASKAITA, kurią labai šiuolaikiniais metodais 🙂 veda paskaitos autorius kūrybiniams darbuotojams, o gal tiesiog studentams; todėl novelės pabaigoje į tuos būsimus ar esamus kūrėjus ir kreipiamasi! Taigi šios novelės tema – kūryba; problema – ar kūrinio ayutorius yra atsakingas už pozicijos išsakymą, už vertybių parodymą, antivertybių pasmerkimą? O siužetas apie Marazyno kalę yra tik paskaitos autoriaus kuriamas siužetas, kaip kūrinio pavyzdys (iš čia ir būsimasis laikas: tai atsitiks…). Paskaitos autorius provokuojamai kuria novelę (beje, pirmuoju asmeniu, kaip tai mėgo, pavyzdžiui, J.Biliūnas, nes save padaro kuriamos novelės veikėju) be vertybinės pozicijos, o klausytojai tiesiog klauso ir nereaguoja, tad paskaitos pabaigoje autorius pratrūksta klausimais KODĖL? Kodėl tiek žmonės, tiek kūrėjai abejingi blogio suklestėjimui?
   Įdomu, kiek čia autorių: novelės „Šūvis po Marazyno ąžuolu” autorius yra J.Aputis, novelės pagrindinis veikėjas – paskaitos autorius, paskaitos autoriaus kuriamo kūrinio veikėjas yra pasakotojas= autorius, tiesiog I asmens forma.
   Beje, paskaitos autorius „žaidžia” kultūriniais topais – lengvai atpažinsime Krėvės ir Biliūno situacijas bei veikėjus. Tik Biliūnas ar Krėvė labai aiškiai visada išsakė savo poziciją, gynė vertybes, o šiuolaikinėje kūryboje (tiek sovietmečiu, tiek dabar) tas vertybinis pagrindas dingsta. Šiaip jau ir modernizme, pavyzdžiui, J.Savickio kūryboje, vengiama atviro pozicijos demonstravimo, vertinimo.

Komentarai Išjungti.