Jodi Picoult „Mano sesers globėjas“ – mylint žmogų, padaroma viskas, kas įmanoma, kad kuo ilgiau jį išlaikytum šalia savęs
<…>Skaitant romaną sunku ką nors smerkti, nes visi veikėjai elgiasi labai nuoširdžiai, be jokių piktų kėslų ir, regis, išsiaiškinti, kas teisiausias, bus tikrai sunku. Mama veikia skatinama nesuprantamai stiprios jėgos – bet kokia kaina išsaugoti savo vaiko gyvybę, net jei dėl to tektų nukentėti kitai jos dukrai. Ana nebenori tęsti savo funkcijos – būti seseriai reikalingų organų „seifu“. Kiti taip pat turi savo elgesio motyvus. Tad kas yra svarbiau – drastiškomis priemonėmis gelbėti mirštančią mergaitę, ar leisti kitai nebebūti luošinamai, suteikiant progą gyventi gyvenimą taip, kaip ji nori?<…>
(p.s. nepamenu, iš kur šį darbą gavau)