Kolegės Rasuolės Karpejienės mokinio Jaroslavo Dovlevčiaus eilėraštis:
Išgalvota vaikystė
Nuvesk pilką pasaulį pas Dievą
Neskaityk man minčių ,juk tu išgalvotas
Patylėk ir palik man gyvenimą saldų
Pastatyk man gyvenimą už savo kaltes.
Klonuosi mane ir vyksi pas Dievą
Išgalvota vaikystė,išgalvota senatvė
Duok man tą ritmą,kurį aš turėjau.
Duok man tą dainą ,kurią aš sukūriau.
Pasitikėk manimi,juk greitai tu kraujuosi
Išgalvoti jausmai jaudina sielą
Išgalvota jaunystė vaikų akyse
Man tik 16,o aš jau nuteistas.
