J. Tumo- Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės” ir J. Biliūno apysakos „Liūdna pasaka” palyginimas

Kolegė Daiva Matijošienė dalijasi gerąja patirtimi:

mano mokinė namuose(žinoma, pasiremdama internete rasta informacija) sudėjo į vieną lentelę informaciją apie 2 apysakas: Vaižganto ir Biliūno. Persiunčiu, gal kas pasinaudos.

J. Tumo – Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ bei J. Biliūno apysakos „Liūdna pasaka“ palyginimas

  „Dėdės ir dėdienės“ „Liūdna pasaka“
Tema  Lietuvio charakterio savybių kaita sukrėtimų ir praradimų metu Žmogaus santykiai su kitu žmogumi;sukrėtimų ir praradimų reikšmė žmogaus gyvenime
Vertybės Darbštumas, pamaldumas, meilė gamtai, tvirti santykiai šeimoje Meilė, pagarba, užuojauta,  supratimas,  ištikimybė, draugiškumas.
Problemos Kodėl žmogus pasiduoda kitų įtakai?Kodėl likimas žmogui siunčia išbandymus?

Kaip sukrėtimai keičia žmones?

Kada žmogus gyvenime palūžta?Kodėl likimas siunčia išbandymus žmogui?

Kaip dideli išgyvenimai paveikia žmogų?

 

Veikėjai Menkai save suvokia, visiškai pasiduoda aplinkybėms, paiso stipresnių, nuolankiai reaguoja į situacijas Maištauja, nesitaiksto su esama tvarka, siekia ne tik vidinės, bet ir tautos laisvės, mažai dėmesio kreipia į kitų nuomonę, kovoja
Konfliktas Tiek vidinis, tiek išorinis ryškūs Ryškus vidinis, išorinis antrame plane
Religijos vaidmuo Viso kūrinio metu svarbus nors vienam veikėjui Religija neakcentuojama
Gamtos įtaka Prieglobstis, ramybės ir atsipalaidavimo vieta, gyvenimo dalis  Gamta neidealizuojama
Istorinis laikas Baudžiava ir jos panaikinimas 1863 m. sukilimas
Biografinis laikas Nuo jaunystės iki senatvės Nuo jaunystės iki senatvėsAkimirkos – sukrėtimai atidengia pačią žmogaus esmę
Erdvė Kultūros – žmogaus gyvenamoji;Natūros – laukinės gamtos Kultūros – žmogaus gyvenamoji
Pasakotojas Aktyvioji apysakos jėga;Nesistengia likti neutralus, bet neatveria visų slaptų kertelių, neintymauja;

Visažinis pasakotojas

 

Subjektyvus, atviras,  jautrus kito skausmui,Pasakoja pakylėtai

Pasakojama pirmuoju asmeniu

Rašymo stilius Aukštaičių tarmė, fragmentiškumas, daug meninių priemonių, randama tautosakos motyvų Aukštaičių tarmė, daug nutylėjimų, nebaigtų minčių, akių leitmotyvas, glaustas pasakojimas, dėmesys detalėms, nuoseklumas, nėra aiškios pabaigos

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →