Istoriniai atspindžiai rašytojų kūriniuose

Kolegė Rima K. dalijasi gerąja patirtimi:

siunčiu 7kl. mokinuko bandymą parašyti rašinį. Tai tiesiog sutrumpintų pastraipų derinys, nes mokiniams dar sunku pereiti nuo įvykių aprašymo prie samprotavimo, išmokti citatų skyrybos. Šiemet pirmą kartą pabandžiau išaiškinti pastraipą jau 7kl.  Gal niekam neįdomu, bet…:)

Istoriniai atspindžiai rašytojų kūriniuose

Aš mėgstu skaityti knygas. Jų yra visokių: ilgų romanų, trumpų pasakų, apsakymų. Kūriniuose dar rašoma ir apie istorinę praeitį.

Dažniausiai praeityje vaizduojamos kovos su kryžiuočiais, kurias laimėdavo lietuviai. Apie tai skaičiau  poeto Maironio eilėraštyje „Milžinų kapai“. Šiame kūrinyje išskiriamas Lietuvos gamtos grožis ir jos stiprybė, pasakojama, kokie lietuviai narsūs ir galingi: „Tarytum ugnis/Kad ant stogo nušvis/Apraitė kryžiuočius užgriuvę“. Lietuviai kovas laimėdavo, nes net gamta jiems padėdavo.

Tačiau kituose kūriniuose apie praeitį vaizduojamas lietuvių pralaimėjimas. Tą supratau perskaitęs Maironio eilėraštį „Eina garsas“. Jame pasakojama, kad bernelis išjoja į Malburgą linksmos nuotaikos, prižada daug dovanų: „Tau,sesyte, šilko skarą, diržą auksu lietą“. Tačiau bernelis žuvo ir negrįžo, o mergelė jo laukdama raudojo: „Man gi ašaros tik rieda/Ir kapai vaidinas!“. Taigi lietuviai kovas ir pralaimėdavo.

O dar kitame kūrinyje vaizduojamas lietuvių ryžtas, drąsa ir nenorėjimas pasiduoti. J. Kraševskio romane „Kunigas“ rašoma apie kovą su kryžiuočiais, kuri baigėsi lietuvių nenaudai. Tuo metu lietuviai tikėjo į daugelį dievų, todėl kryžiuočiai degino miškus, šventyklas. Kova su kryžiuočiais aprašoma Pilėnų pilyje. Lietuviai stengėsi, kovojo, bet vokiečiai buvo stipresni ir įsibrovė į pilį. Lietuviai nenorėdami pasiduoti visi — ir maži, ir dideli – nusižudė ar buvo mylimų nužudyti ir sudeginti.

Manau, kad istorinė praeitis buvo įdomi ir žiauri, nes daug žmonių kovojo už laisvę, vyko daug mūšių. Tai dabar svarbu mums.

Airidas 7kl.