Išbandymas – savęs patikrinimas įvairiose gyvenimo situacijose. Dažnai tenka girdėti, kad išbandymai žmogui
tampa didžiule gyvenimo bausme, tačiau taip pat dauguma žmonių džiaugiasi patyrę išbandymus ir įveikę gyvenimo
iššūkius, kurie, anot jų, tik stiprina asmenybę. Todėl išbandymai gali būti ir bausmė, ir dovana. Viskas priklauso nuo
žmogaus nusiteikimo ir požiūrio į situaciją.
Gyvenimo siųsti išbandymai dažnam žmogui tampa bausme, kadangi jis nemoka teisingai vertinti situacijos ir
nesugeba priimti teisingų sprendimų. Dauguma žmonių išbandymo akivaizdoje tiesiog nuleidžia rankas arba,
pasiduodami emocijoms, imasi spontaniškų ir neapgalvotų veiksmų. Būtent tai puikiai atsispindi garsaus lietuvių
rašytojo Antano Vaičiulaičio romane „Valentina“. Pagrindiniams romano veikėjams Antanui ir Valentinai buvo siųstas
gana didelis išbandymas – meilė. Tačiau nei vienas, nei kitas nesugebėjo teisingai priimti šio jausmo, nors abu stipriai
mylėjo vienas kitą. To išbandymo akivaizdoje atsiskleidė blogoji Antano asmenybės pusė. Jis užuot bandęs spręsti
iškilusią problemą pasidavė emocijoms: pykčiui, egoizmui, pavydui. Manau, Antanas nesugebėjo susidoroti su vidiniais
jausmais, vyriškomis ambicijomis ir būtent todėl meilė jam tapo bausme. Valentina taip pat nesugebėjo teisingai
įvertinti susiklosčiusios situacijos. Ji pasidavė nusivylimui ir, valdoma nevilties bei nuoskaudos, pasielgė labai
neapgalvotai – išplaukė per audrą į vienuolyną. Ši kelionė jai tapo paskutine gyvenimo kelione. Manau, kad abu
veikėjai elgėsi labai neapgalvotai, priėmė netinkamus sprendimus ir todėl tarsi nubaudė patys save. Taigi išbandymas
tampa didžiule bausme, kai žmonės pasiduoda impulsyvumui, kai reikia veikti apgalvotai.
Tačiau išbandymai gali tapti ir didžiule dovana, nes to išbandymo akivaizdoje žmogus dažnai suvokia tikrąją
gyvenimo prasmę. Juk tik sunkiu momentu dauguma žmonių supranta, koks vis dėlto gražus jų gyvenimas ir ima į jį
žvelgti kitaip. Būtent tai atsispindi garsaus rašytojo Albero Kamiu romane „Svetimas“. Pagrindinis kūrinio veikėjas
Merso patiria išbandymą – tai gyvenimo absurdas. Jis yra nuteisiamas mirties bausme ne už padarytą nusikaltimą, o už
netinkamą elgesį per mamos laidotuves. Tačiau ši situacija Merso tapo didžiule dovana, nes mirties akivaizdoje jis
suprato, koks gražus vis dėlto buvo jo gyvenimas. Veikėjas tapo labai laimingas, nes sugebėjo ne prisitaikyti ir plaukti
pasroviui, o išlikti savimi kad ir kas benutiktų. Absurdiška situacija privertė jį prisiminti ir įvertinti paprastus,
kasdieniškus dalykus, kurie Merso gyvenimui suteikė prasmės. Manau, tai tik įrodo, kokia stipri asmenybė buvo šis
herojus. Jis sugebėjo nepalūžti, o, atrodo, visiškai absurdiškoje ir neteisingoje situacijoje atrasti gėrio. Iš viso to matyti,
kad jeigu žmogus į jam siųstą išbandymą žvelgia ne pesimistiškai, o drąsiai ir dar sugeba jame įžvelgti gėrio,
išbandymas jam tampa dovana, padedančia suprasti save ir gyvenimą.
Taip pat išbandymas gali tapti dovana, jei jis padeda pažinti save, atskleisti tikrąjį pašaukimą. Juk kiekvienam
žmogui yra sunku apsispręsti, pasirinkti tikrąjį savo gyvenimo kelią, tačiau patiriami išbandymai kartais pastūmėja
žmogų teisinga linkme. Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“ išbandymą patyrė pagrindinis romano
herojus Liudas Vasaris. Jis tėvų valia įstojo į kunigų seminariją, nors neturėjo tam pašaukimo. Būdamas ten vaikinas
suprato, kad jam reikia paprasto, nesuvaržyto gyvenimo, o svarbiausia, jis atrado tikrąjį savo pašaukimą kūrybai.
Matyti, kad Liudui Vasariui kunigavimas tikrai tapo didžiule dovana, padėjusia atrasti save ir tikrąjį savo kelią. Taigi
išbandymas taip pat gali tapti dovana, jei sugebi teisingai jį priimti, įveikti ir taip pažinti gyvenimą. Anot L. Tolstojaus:
„Jei gyvenimas tau nėra didžiausias džiaugsmas, tai tik todėl, kad tavo protas eina klaidinga linkme.“ Šis posakis įrodo,
kad išbandymus reikia priimti kaip dovanas, o taip nutiks tik teisingai pasirinkus ir viską apmąsčius.
Taigi išbandymai yra ir bausmė, ir dovana, nes visos kliūtys žmogų priveda prie tam tikrų gyvenimiškų tiesų. Tik
reikia mokėti tai suprasti ir iš to pasimokyti. Žinoma, vieni sugeba teisingai elgtis ir į viską žvelgti optimistiškai, o kiti,
priešingai – pasimeta, pasiduoda emocijoms. Kad ir kaip bebūtų, visi įveikti išbandymai žmogui suteikia stiprybės ir
išminties.
