Jums lyg Čiurlionio karaliams,
laikiusiems rankose Lietuvą,
gobusiems varganą lizdą
per pūgą, per vėtrą,
per lietų,
Jums šitą strofą skiriu
vietoj tulpių puokštės viduržiemy,
Jūsų kapams tamsoje-
Jūsų žvilgsnio šviesa iš visur
sklinda su meile į mus,
ir Lietuvą kėlusios rankos
vėl mus apglėbia,
ledonešiui gaudžiant
ant ūkanų kranto.
(1988)
Juditos Vaičiūnaitės eilėraštis „ J. Basanavičiui ir kitiems “ – XX a. pabaigos
žmogaus žvilgsnis į amžiaus pradžią ir padėka tiems žmonėms, pirmiausia – Jonui
Basanavičiui, kurie kūrė nepriklausomą Lietuvą.
Eilėraščio pavadinime minimas vienas garsiausių Lietuvos nepriklausomybės
kūrėjų – Jonas Basanavičius. Šis drąsus, ryžtingas žmogus 1918 metais vasario 16 dieną
pirmasis pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Taigi ypatingą autorės pagarbą ir
galime įžvelgti būtent šiam nepriklausomybės kūrėjui.
Pirmoji monologinio teksto eilutė yra palyginimas: „ lyg Čiurliono karaliams “,
taip Lietuvos nepriklausomybės kūrėjai yra sutapatinami su Mikalojaus Konstantino
Čiurlionio paveikslo „ Karalių pasaka “ veikėjais: galingi karaliai, eidami per mišką,
pamatė nuostabia šviesa švytintį Lietuvos kaimą, pakėlė jį ir gėrėjosi jo grožiu… Antroji
palyginimo dalis išplėtota – du vienarušiai dalyviniai pažyminiai su priklausomais
žodžiais, kurie sudaro labai įdomius junginius: „ varganas lizdas “- Lietuvos perifrazė.
Šiuo junginiu atskleidžiamas Lietuvos vaizdas, jos trapumas, galbūt net laikinumas.
Žodžiai „ per pūgą, per vėtrą, per lietų “ įvardija ne tik gamtos jėgos, bet ir labai galingą,
stiprią jėgą, ryžtingai ir drąsiai ginančią gimtajį kraštą. Antrasis segmentas dar kartą
primena gamtos laiką: „ viduržiemį “. Šis laikotarpis Lietuvai buvo labai svarbus ir
prasmingas, nes būtent šiuo metu buvo pasirašytas nepriklausomybės aktas, lėmęs tolesnę
Lietuvos ateitį. Atkreipiamas dėmesys į eilėraščio sukūrimo metus – 1988-ieji. Taigi šis
kūrinys parašytas praėjus 70 metų nuo nepriklausomybės paskelbimo, tėvynės ir Lietuvos
didvyrių garbei. Antroje ir trečioje eilutėse vartojamas būtasis praeities laikas. Praeities ir
dabarties jungtis pasakoma esamuoju laiku: skiriu, sklinda, apbglėbia. Atskleidžiama, jog
mūsų didvyrių meilė ir pasiaukojimas, sklidęs praeityje, jaučiamas ir dabar- taip lengvai,
kartu ir nuostabiai, tarsi paslaptingas apsaugantis šydas, saugantis nuo blogio ir pavojų.
Nepriklausomybės gynėjus galime laikyti didžiais ir galingais, nes jų dvasios stiprybė
