Apie interpretaciją
Interpretacija yra grožinio teksto suvokimas ir to suvokimo aiškinimas.
Galima išskirti du pagrindinius mokyklinės interpretacijos tipus:
Segmentinė interpretacija
Interpretuojama taip: labai glaustai apibūdiname tekstą ir žingsnis po žingsnio, iš eilės,
jį aiškiname. Tokios interpretacijos pagrindas yra paties teksto dalių esmės suvokimas. Pavyzdžiui:
eilėraštyje pirmiausia interpretuojame pirmąją, tada antrąją, trečiąją ir t.t. strofas. Pabaigoje
parašome analizės išvadą.
Segmentinės interpretacijos schema būtų tokia:
I. Teksto apibūdinimas.
II. Segmentų analizė:
Pirmasis segmentas
Antrasis segmentas
Trečiasis segmentas
III. Analizės išvada.
Tezinė interpretacija
Tai metodas, kai remiamasi pagrindinėmis tezėmis, jas aiškiname atskirų teksto dalių
(segmentų) tezėmis. Pavyzdžiui, pradžioje labai abstrakčiai nusakę eilėraščio temą ar problemą,
toliau ieškome kūrinyje jos konkretinimo, aspektų, niuansų. Čia svarbiausia nesuklysti nurodant
bendrąją kūrinio / ištraukos prasmę.
Galima ir negalima interpretacija
Pagrindinė problema, su kuria susiduria interpretacijos vertintojai, ta, kad mokiniai labai
įvairiai perskaito jiems pateiktą kūrinį ir tik vertintojo kompetencija lemia sprendimą – galima ar
negalima tokia interpretacija. Kelerių metų patirtis parodė, kad, deja, iš anksto numatomas kūrinio
perskaitymo būdas ne visada tampa pagrindiniu mokinių darbuose. Taip, pavyzdžiui, atsitiko ir su
2003 m. VBE užduotimi – A.Marčėno eilėraščiu ,,Su almančiu pasauliu”:
tu man kažką sakai aš negirdžiu
nes tavo balsą atkartoja paukščiai
nes tampa neaprėpiamu žodžiu
vienu metu ir giluma ir aukštis
įsiklausyk kaip dūzgia aviliai
kaip tyliai šlama lapai ir šešėliai
įženkim į šią vasarą giliai
kaip romūs pasiklydę avinėliai
