Gendručiui Morkūnui – nuostabiam žmogui, rašytojui, mokslininkui – rugpjūčio 4 dieną būtų sukakę 53-eji metai. Kūrybingiausias amžius. Tikiu, kad Gendrutis jį išnaudoja kurdamas Amžinybėje. Tad šią savaitę nusprendėme skirti būtent šiam Bernardinai.lt bendražygiui ir Mokytojui.
Pirmiausia, norime dar kartą priminti nuostabų tekstą – „Mūsų tikrasis gyvenimas susideda iš tylėjimų“ – Gendručio Morkūno pasakojimas apie save, sudarytas iš kelių jo interviu ir palydintis esė rinktinę „Švęsti kosmose ir tvarte“.
***
Gimiau 1960 metų rugpjūčio 4 dieną. Augau Vabalninko krašte. Yra tokia nuostabi vieta Žemėje: linksmi, gražūs ir kūrybiški žmonės, paslaptinga bekraštė giria, žiemą tarp miškų išsimėčiusiais laukais į kitus pasaulius voromis traukiantys šernai, vasarą kiemuose prieš saulę besišildantys žalčiai. Pirmasis mano pasaulis buvo iš miško, krūmais apaugusio liekno, senelių sodintų klevo ir liepos, labai raudonų saulėlydžių ir jausmo, kad esu to pasaulio dalis, tokia neatskiriama, jog, pabandęs iš jo visam laikui išvažiuoti, už trijų autobuso stotelių turėčiau mirti.
Tame pasaulyje buvo dalykų, kurių jau seniai nebeliko: pusę metų neišbrendami takai, suledijusi sula rytais bidonėlyje prie beržo, jausmas, kad miškas, vandens sklidinos duobės, pusnys tave patikimai saugo nuo išorinio pasaulio. Neturėjome net elektros, tad vienas svarbiausių mano darbų buvo kas vakarą į žibalinę lempą įpilti žibalo ir laikraščio skiaute nuvalyti jos stikliuką. Dabar dažnai pagalvoju, kad taip gyvendami žmonės turėjo būti laimingi: jiems nerūpėjo naftos kainos, nes aplinkui devynios galybės malkų, jie nesuko galvų dėl krizių, nes neturėjo jokių santaupų, o miške darbo atsirasdavo visada. Bijojau tik Kinijos chunveibinų, kurių, žinojau, yra tiek daug, kad, kilus karui, vienas kitas užklystų ir į mūsų kiemą.
Pirmasis dalykas, kurį prisimenu, – šulinys. Medinis, su svirtimi, apsamanojęs. Atrodo, padariau griežčiausiai draudžiamą nusikaltimą – pažiūrėjau gilyn. Už tai gavau lupti. Gerai gavau, nes iki šiol prisimenu ir šulinį, ir savo ašaras.
Visas straipsnis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/GendrutisMorkunas/54316
