Tarp begalinėje visatoje skriejančių nesuskaitomos daugybės dangaus
kūnų yra viena visai mažytė planeta, jos vidus labai įkaitęs, iš viršaus ją
dengia plona, bet kieta pluta. Planetą gaubia oras, drėkina vanduo ir džiovina
saulė. Ta mažytė planeta yra žemė, joje prieš keletą milijardų metų atsirado
gyvybė – bene didžiausias gamtos stebuklas… Tūkstančius metų žmogaus
veikla nedarė didelės žalos gamtai. Kai kurioje nors vietovėje maisto ištekliai
išsekdavo, žmonės persikeldavo į kitą vietą, ten kur įdirbdavo žemės sklypą,
medžiodavo arba kokiu nors kitu būdu prasimanydavo sau maisto. Taip pat
gamta saugojo žmogų nuo pavojų, t.y paslėpdavo miškuose, kurie buvo labai
tankūs, kad net pats galėjai neberasti kelio atgal. Žmonės buvo gamtai
dėkingi ir už tai, kad ji juos rengė. Apdarai buvo gaminami iš įvairių lapų, o
žiemą iš sumedžiotų gyvūnų kailių. Tenykščiai žmonės galėjo džiaugtis gaiviu,
neužterštu oru, mėgautis saule ir net gerti iš upelių, kurie buvo ne tik skaidrūs,
bet ir neužteršti. Tuo metu daugumą žmogaus poreikių atitiko gamtos
galimybes. Žmogus be gamtos buvo niekas. Dabar viskas truputį pasikeitė.
Neliko net menkiausių iliuzijų apie niekieno nepaliestą, ramią vietelę. Gal jų ir
neturėtų būti, juk viskas šioje žemėje žmogui, jo naudai, patogumui, grožiui,
poilsiui. Tačiau pirmiausia žmogui – kūrėjui, kurį jaudina ne tik šiandiena, bet
ir gamtos ateitis .Deja yra tokių, kurie labiausiai susirūpinę vien savo
malonumais, vien šios akimirkos džiaugsmais ir visai nelinkę susimąstyti,
kokią vizitinę kortelę jie paliks ateities kartoms.
Atšilus orams į gamtos grožiu apdovanotą kraštą plūste plūsta
poilsiautojai. Atvyksta dešimtys, šimtai, tūkstančiai. Įsikuria, kur kam patinka,
būna iki rudens. Žvejoja, verda uogienes, marinuoja, džiovina grybus. Be
abejo, jie pailsi. Tai-gerai. Bet lieka kasmet vis labiau nusiaubta gamta. Ir
nieko už tai nenubausi, iš nieko nepareikalausi atsakyti,o tik išgirsi: ”Ne mes
padarėme – kiti…”
Po poilsiautojų išvykimo, gamta labai pasikeičia, žinoma į blogąją pusę.
Visur pilna įvairiausių šiukšlių, pvz.: polietileno maišelių, kurie ilgai išsilaiko ir
skleidžia pavojingas medžiagas. Ežeruose matyti buteliai, konservų dėžutės,
kurios, nors nuostabiai žvilga, lyg žvaigždės danguje, bet deja tai tik konservų
Gamta ir žmogus
