Nors šiais laikais raštingumas itin svarbus, neįtikėtinai daug europiečių neturi pakankamų raštingumo gebėjimų. Beveik 75 mln. europiečių susiduria su sunkumais rašydami.
Neką geriau sekasi ir jaunajai kartai. Naujausi tarptautinės moksleivių vertinimo programos (TMVP) rezultatai rodo, kad Europos Sąjungoje prastai skaito vienas iš penkių penkiolikmečių, o per pastarąjį dešimtmetį padaryta labai menka pažanga, todėl prastai skaitančiųjų nemažėja.
Lietuvoje padėtis prastesnė nei daugelyje ES šalių. Naujausiais duomenimis, 2009 metais prastai skaitančių penkiolikmečių buvo 24,3 proc., t. y. šiek tiek mažiau nei 2006-aisiais (25,7 proc.). Visoje ES 2006 metais prastai skaitė 23,1 proc. penkiolikmečių, o 2009-aisiais tokių buvo 19,6 procento. Lyčių atotrūkis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje – funkcinio raštingumo gebėjimų nėra įgiję beveik dvigubai daugiau penkiolikmečių berniukų (35,5 proc.) nei mergaičių (13 proc.). Mažiausias lyčių atotrūkis yra Nyderlanduose, Danijoje ir Belgijoje, o didžiausias – Maltoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje.
Tai nieko gero nežada. Menkai raštingi jaunuoliai dažniau nebaigia mokyklos, tampa bedarbiais (ypač per krizę) ir turi sveikatos problemų.
Prastas raštingumas trukdo siekti tikslų ir gniuždo ambicijas. Labai tikėtina, kad menkai raštingų tėvų vaikai taip pat turės skaitymo sunkumų, o tai jiems neleis tobulėti, aktyviau reikštis visuomenėje. Tokia padėtis didina skurdą, trukdo diegti inovacijas, mažina našumą ir stabdo ūkio augimą.
Visas straipsnis:
