Šįryt šimtai dvyliktokų krykštavo automobiliuose miestų gatvėse: kad ir kiek pavėluotai mokyklose dar vyko Paskutiniojo skambučio šventė. Tuo tarpu mes, vakar smagiai pakrizenę, šiandien jau rimtėjame: lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas – jau pirmadienį. Gali būti, kad tai bus sudėtingiausias egzaminas ne tik per šiųmetę, bet ir per keleto pastarųjų metų brandos egzaminų sesijas. Ką dar gali suspėti, kad jį išlaikytum kuo geriau?
Regis, pastaraisiais metais nebuvo nė vieno lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, kuris nesusilauktų audringo pačių abiturientų, jų tėvų, pedagogų, anksčiau baigusiųjų aptarimo.
Lyg ir nieko stebėtina: jis jau seniai yra ypatingos svarbos – vienintelis privalomasis, kurio neišlaikius, nesuteikiamas brandos atestatas.
Tačiau gali būti, kad būsimasis egzaminas bus sudėtingiausias ne tik per šiųmetę, bet ir per keleto pastarųjų metų brandos egzaminų sesijas.
Dar pernai tikėtasi, kad samprotaujamasis arba literatūrinis rašinys moksleiviams bus paprastesnė, ne tokia varginanti forma, kels mažiau streso.
Bet mūsų kalbinta lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, valstybinio brandos egzamino vertintoja Regina Dilienė neslepia: šiemet lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai gali būti labai prasti.
Ir anaiptol ne todėl, arba – ne vien todėl, kad mokiniai būtų aptingę mokytis.
Patyrusi mokytoja, egzamino vertintoja, baksnoja pirštu į katastrofišką skirtumą tarp mokymo programos ir egzamino reikalavimų. Lyg ir logiška: jei keitėsi egzaminas, turėjo keistis ir programos. Nes jei mokai vieno, o tikrinsi ką kita – kaip gali būti geri rezultatai?
Visas straipsnis: http://www.kurstoti.lt/s/1189/eksperte-apie-egzamina-as-pati-tokiomis-salygomis-rasinio-net-nebandyciau-rasyti
Tikrai nesutikčiau, jei mokinė dėl to, kad neaptarė kūrybos, egzamino neišlaikytų.
@Liuucija
Eikit jau, negąsdinkite žmonių! Neduok tu, Dieve, tokių vertintojų su tokiu požiūriu! Juk 0 vaikas gauna tada, „jei < ...> nesiremta nė vienu iš nurodytų autorių”. Ir čia neparašyta, kad „nesiremta autoriaus kūryba”, vadinasi, jei vaikas jau paanalizavo jo veiklą, tai turi gauti kažkiek taškelių už argumentavimą (juk Kudirkos biografija liudija, kad turime reikalų su maištinga asmenybe, tad toks pavyzdys gali tapti argumentais, svaresniais už literatūrą!) ir už kontekstą. Be to, vertinimo normų pastaba irgi iškalbinga: „Bandymu remtis nelaikoma, jei autorius ir (ar) kūrinys (-iai) tik paminėti.” Bet čia juk ne tik paminėta, bet ir išplėtota asmenybės biografija!
Nebauskim taip baisiai vaikų…
O gal neteisingai interpretuoju vertinimo normas?
Palaukim rezultatų, nebūkim pranašai net darbo nematę 😉
Keliaus į mokyklinį egzaminą, valstybinio neišlaikys!
Norėčiau paklausti, kaip bus vertinama mokinė, kuri rašė VE rašinį apie maištautojus, rėmėsi privalomu autoriumi V.Kudirka, tačiau neaptarė jo kūrybos. Rašė apie V.Kudirkos visuomeninę veiklą, istorinę situaciją, t.y.- daug konteksto. Vertinimo normose tokio atvejo, kai remiamasi tik kontekstu, neradau.
Ramios nakties ir lengvesnių temų.
Ir aš būsiu vertintoja, labai bijau netinkamai dirbti, „nepataikyti į taktą”, bet manau, kad dvi dėstymo pastraipos gali būti. Be to, dirbant su kolegomis reikėtų nevengti konsultuotis.
Aš manau, jog mes visi vertinsime „atsargiai” šiemet… Įdomu bus pamatyti ir instrukcijas, ir pačius darbus. Nerimauju dėl saviškių.
Vertintojų seminaruose ir aš nebuvau, esu lyg ir savamokslis- pagal naująsias vertinimo normas vertinau savo mokinių rašinius 🙂 Svarbiausia, kad vertinimo specifika, diskusijomis nebeturiu galimybės pasidomėti ir LITUANISTŲ AVILY, iš kur, kaip neseniai sužinojau, neaišku dėl kokių priežasčių, buvau ištrintas… Dabar sėdžiu ir neapsisprendžiu- važiuoti vertinti ar nekišt nosies į tą jovalą…
Gerb. Regina, duok dieve, kad mano Pietryčių Lietuvos „lietuviai” pas Jus pakliūtų:) Bet jei rimčiau, turi juk būti susitarimai ir vertinimas tik pagal instrukciją, kokia ji bebūtų, o ne pagal susikurtas a la vertintojų mokyklas, kiekvieno eksperto vis kitokias. Lyg bėgta iš tos Prokrusto lovos, atsisakyta teksto suvokimo su išankstiniais atsakymais, bet ir vėl, matau, atgal. Rašinys yra rašinys, mintys yra mintys, visi žinome, kad rašymas dar ir „rašosi”. (Čia dėl tų pastraipų.) Pati šįmet sutikau užsirašyti vertinti, bet taip išėjo, kad vertintojų seminaruose nebuvau, maniau, nebūsiu tinkama, bet visgi esu sąrašuose. Siaubas ar kaip tik gerai? Pasidėsiu instrukciją ir, kol sąmonė neaptems, pažadu geranoriškai ir vaiko naudai vertinti:):) Labai svarbu išmintinga vertintojų grupės valdžia…
Kadangi būsiu šiokia tokia valdžia ir vadovausiu Klaipėdos vertintojams, pažadu, kad pastraipų formaliai neskaičiuosim 🙂 – gali būti dvi, gali būti keturios, penkios, septynios…
100 poc. garantuoju, kad gali būti dvi pastraipos – tą ne kartą pabrėžė lektoriai vertintojų seminaruose!
O ar yra kur nors nurodyta, kiek turi būti pastraipų? Ir Z. N. yra sakiusi, kad gali būti ir dvi.
Jei mokinys parašys dvi, gana plačias dėstymo pastraipas, ar nebus „baudžiamas” už netinkamą formaliąją struktūrą?
Mums nedrąsu, o maniškiai rašo drąsiai – Garšvos motina buvo labai ištekėjusi moteris; Maironis labai mylėjo savo žmoną, bet… kai jam patiko kaimynka – jis išėjo pas kaimynką. Bet vis tiek labai labai mylėjo savo žmoną; Biliūno „Vagis’ – neišgalvotas kūrinys – kai jis buvo jaunas, pavogė jo mopedą… Na, gal ir užtenka jų drąsos. o mūsų…