Egzistencializmas – XX a. filosofijos kryptis, analizavusi žmogaus egzistenciją, būties
prasmę ir galimybes, siekusi paaiškinti žmogaus buvimą (egzistenciją), jo vietą ir vaidmenį pasaulyje.
Egzistencializmo pirmtaku laikomas danų filosofas Siorenas Kierkegoras, kuris pabrėžė individualų
žmogaus pasirinkimą, o ne visuotinai privalomą aksiomą. Kiti filosofai egzistencialistai: vokiečių
filosofas – Karlas Jaspersas, Martinas Heidegeris, prancūzų – Gabrielis Marselis, Žanas Polis Sartras,
Alberas Kamiu. Pagal požiūrį į tikėjimą gali būti skiriamas krikščioniškasis ir ateistinis
egzistencializmas. Pirmasis egzistencijos atsitiktinumo pojūtį siekė įveikti pasirinkdamas religiją, o
antrasis – tiesiog tikėjimą žmogumi ir jo galimybėmis.
Ištakos. Egzistencializmas atsirado kaip pesimistinė pasaulėžiūra, kelianti sau klausimą:
kaip gyventi žmogui, praradusiam iliuzijas istorinių katastrofų akivaizdoje? Po Antrojo pasaulinio karo
egzistencializmas pasiekia savo apogėjų, nes Europa jautė stiprų dvasinio apsivalymo poreikį, ieškojo
naujų idėjų. To meto „ribinei situacijai“ išreikšti labiausiai tiko būtent egzistencializmas.
Idėjos. Pagrindinis egzistencialistų tikslas – paaiškinti žmogaus buvimą ir vietą pasaulyje.
Egzistencialistai teigia, kad chaotiškas daiktų pasaulis yra priešiškas žmogaus sąmonei. Žmogus
suvokia pasaulio priešiškumą ir konstatuoja, kad pasaulis žmogui neturi jokios prasmės, nebent tą, kurią
jam savo valia ir noru suteikia pats žmogus. Individo likimas ir charakteris priklauso ne nuo istorinių,
socialinių, biologinių ar kitų veiksnių, o tik nuo jo paties, žmogus pats apsisprendžia ir visiškai atsako už
savo poelgius, jis turi atsakomybės ir pareigos jausmą. Žmonių santykiuose nėra tarpusavio supratimo.
Kiekvienas iš mūsų pasmerktas vienatvei, neegzistuoja jokios moralinės vertybės, žmogui negalima
primesti jokių gyvenimo normų, nurodinėti, kaip jam reikia elgtis.
Pasaulis žmogui abejingas, svetimas, beprasmis, bauginantis. Žmogus pasaulyje laikinas.
Ir to nepakeis jokios socialinės tvarkos ar normos. Tai žmogui sukelia nerimą, siekį gintis ir priešintis.
Žmogus jaučiasi kaltas, tačiau tai ne moralinė kaltė, o daug didesnė egzistencijos kaltė.
Egzistencializmo filosofija perteikia tikėjimą laisve ir priima individualių veiksmų
pasekmes, nors pabrėžia atsakomybę dėl pasirinkimo. Ji atsisako žmogų traktuoti kaip kokį nors daiktą.
Svarbiausia iš egzistencializmo problemų — tai žmogaus egzistavimo laikinumas. Iškeliama
egzistencijos beprasmybės problema. Visos egzistencijos esmė — laikinumas.
Atrasdamas save kaip egzistenciją, žmogus pirmąkart įgyja ir savo laisvę. Laisvė yra tam,
kad žmogus nebūtų kaip daiktas, besiformuojantis dėl gamtinio arba socialinio būtinumo, o pasirinktų
save patį, formuotų save kiekvienu savo veiksmu ir poelgiu. Tuo būdu laisvas žmogus atsako už viską,
ką jis padarė, ir neteisina savęs aplinkybėmis. Tačiau pasirinkimas uždeda ir atsakomybės naštą, kelia
nerimą, gali įžiebti beviltiškumo jausmą.
Žmogus neturi jokios iš anksto jam duotos priedermės ir tėra toks, kokį pats save sukuria.
Todėl beprasmės ir iš anksto nustatytos normos. Svarbu ne kas, o kaip pasirenkama. Žmogus visiškai
laisvas, tačiau privalo atsakyti už savo veiksmus. Jis atsakingas tiek prieš save, tiek prieš visus.
Svarbiausios dorybės yra nuoširdumas ir asmeninis tikrumas. Svarbiausia išlikti savimi gyvenimiškoje
situacijoje, absurdo akivaizdoje, nepasiduoti nuasmeninimui, susvetimėjusiai aplinkai. Moralinis blogis
yra atsakomybės jausmo stoka, abejingumas kitų išgyvenimams, nesąžiningumas. Egzistencializmas
pateikia kitokią humanizmo sampratą – žmonių sugebėjimą iškilti virš asmeninių aplinkybių ir veikti
visos žmonijos labui.
Egzistencialistinėje laisvės koncepcijoje išreikštas protestas prieš konformizmą
(prisitaikėliškumą), būdingą miesčioniui, kuris jaučiasi esąs didžiulės biurokratinės mašinos sraigtelis,
negalįs nė kiek pakeisti įvykių eigos. Todėl egzistencializmas nuolat pabrėžia žmogaus atsakomybę už
visa, kas dedasi istorijoje.
Prancūzų rašytojas, filosofas egzistencialistas Žanas Polis Sartras. Citatos:
„Pasaulyje nėra svetimo blogio. Visi žmonės kalti dėl jo buvimo.“
„Žmogus turi suvokti, kad moraliai atsakingas už visa ir viską, kas vyksta pasaulyje.“
[Pasak Ž.P.Sartro, laisvė yra moralinė atsakomybė.]
„Žmogus yra pasmerktas būti laisvas.“
Egzistencializmo filosofija
