Paprastai svajoti nekenkia, nebent žmogus ima painioti svajones su tikrove, ar kai jos atima labai daug laiko ir asmuo nebegali atlikti kasdienės veiklos, įprastų užduočių. Klasikinė Zigmundo Froido psichoanalizė nevertino svajonių, laikydama jas neišsipildžiusios asmenybės požymiu, galinčiu kartais nurodyti ir psichinio sutrikimo buvimą. Karlo Gustavo Jungo analitinė psichologija pabrėžė skirtumą tarp pasyvaus fantazavimo ir aktyvios vaizduotės, šą laikydama svarbiu asmenybės brendimo veiksniu. Aktyvi vaizduotė, taip pat kūrybinė vizualizacija pastaruoju metu susilaukia didelio dėmesio kaip svarbios streso valdymo, didelių pasiekimų priemonės. Iš tiesų, sportininkas gali pasiekti aukščiausių rezultatų tik tada, kai jis vaizduotėje jau tai yra padaręs daugybę kartų – belieka tik įkūnyti. Plačiau čia—>
Skaitomiausi įrašai
