Lietuvos Respublikos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos deleguoti nariai ir valdyba savo XIV suvažiavime, įvykusiame 2013 m. lapkričio mėn. 29 d. Klaipėdoje, svarstė susiklosčiusią lituanistikos situaciją – ugdymo turinį, egzaminus, kalbėjimo įskaitą, mokymosi priemones, bendradarbiavimą su ŠMM ir UPC – ir mokytojo lituanisto galimybes sėkmingai dirbti ir realizuoti jam iškeltus uždavinius ir priėjo prie išvadų, kurios nusiųstos Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrei Genoveitai Krasauskienei.
Siūlome susipažinti su šiomis išvadomis:
Ne, tokie „atsakymai” visai jėgas atima – tokia tuščiablerbystė…
Ministerijos atsakymas:
Pritariu. Baisiausia yra tai, kad nėra rašinio rengimo metodikos, mokytojai praktiškai savamoksliai – kaip tada galima tikėtis gerų rezultatų, kai kiekvienas dirba pagal savo susikurtą modelį, taip pat didelė problema 11-12 – raštingumo ugdymas.
Visiems teiginiams pritariu be jokių išlygų!