Daryti tik gera nelengva, bet būtina
Šiais laikais dažnai galime išgirsti žmones sakant, kad pasaulis prarado savo grožį ir gerumą, yra kupinas blogio, žmonės pamynė svarbiausias vertybes. Taip pat dažnai girdime, kad reikia daryti tik gera, padėti kitiems, kas atrodo neįmanoma, nes dažnai mus supa blogis. Tad kaip iš tikrųjų jaučiasi žmogus , kuris šiais laikais nori išlikti geras savo darbais ir žodžiais , bei kaip įmanoma daryti gerus darbus, kai jų beveik niekas nevertina?
Visais laikais buvo daug kalbama ir rašoma apie tai, kaip svarbu daryti gera. Deja, tai, kas buvo rašoma, ne visada sutapo su realybe. Pavyzdžiui, Biblijoje minima, kad reikia mylėti savo artimą, padėti jam. Tačiau yra žinoma daug atvejų, kai misionieriai, žmonės, kurie tuo tikėjo ir bandė į tikėjimą atvesti kitus , buvo kankinami ir nužudomi primityvių pagonių, kurie nesuprato ir nevertino jų gerumo. Tokių pavyzdžių pasitaikydavo ir vėliau, Viduramžių epochoje, geri ir kilnūs žmonės, kurie bandė kovoti su valdovais- tironais ir jų skleidžiamu blogiu, sulaukdavo liūdnos baigties. Taip pat nelengva buvo išlikti geram pasaulinių karų metais, kai viešpatavo blogis ir žiaurumas. Šiais laikais, kai pasaulis yra taikesnis ir geresnis, žmogui irgi yra sunku būti geram, nes dori ir teisingi žmonės dažnai apgaunami , jų gerumas nevertinamas, kartais jie net patiria patyčias. Tad galima daryti išvadą, kad žmonėms niekada nebuvo ir nėra lengva būti geriems savo darbais ir žodžiais.
Literatūroje taip pat yra daug veikėjų, kurie norėjo gyventi dorai , bet jiems teko patirti daug kančių ir sunkumų. Pagrindinė Šarlotės Brontės romano veikėja Džeinė Eir, vaikystėje buvusi gera ir rami, patyrė bendraamžių ir net giminaičių patyčias. Būdama jau suaugusi, bijodama( 250 žodžių) nusidėti, ji pabėgo nuo vyro, kurį mylėjo, ir ilgus mėnesius klaidžiojo bei badavo, patyrė daug vargo. Džeko Londono kūrinio veikėjas Martinas Idenas buvo gerumo , meilės ir kilnių idėjų ištroškęs jaunuolis. Nusivylęs pasaulio žiaurumu ir visuomenės nihilistiniu požiūriu į tai, kas jam buvo šventa, jis baigė savo gyvenimą savižudybe. Panašių veikėjų yra lietuvių literatūroje. V. Račicko kūrinyje ,,Baltos durys“ aprašomas paauglio gyvenimas ir nuopuolis. Jaunuolis, kuris širdies gilumoje yra geras, pasiduoda blogai draugų įtakai ir įninka į narkotikus bei kitas blogybes. Žodžiu, matome, kad kilnieji knygų herojai dažniausiai arba kenčia, žūsta, arba pasiduoda blogai įtakai, todėl ir jiems yra sunku būti geriems.
Šių laikų žmonės dažnai nuvertina gerumą , mano, kad geras žmogus yra neįdomus, todėl daugelis, ypač paauglystėje, nueina klystkeliais, nes nenori būti laikomi nuobodžiais ,, geriečiais“. Tačiau, kad ir kaip būtų sunku, galima rasti būdų , kaip daryti gerus darbus ir savo pavyzdžiu įkvėpti kitus , tuos, kurie dar abejoja , ar verta būti geram. Mūsų šalyje tikrai netrūksta organizacijų , padedančių skurstantiesiems ir vargstantiesiems. Galima įsitraukti į savanorystę , lankyti sergančius ir maitinti badaujančius senelius, aukoti maistą ar lėšas vaikų namams , tvarkyti aplinką , dalyvauti ,,Darom“ ir kituose renginiuose. Šiuolaikiniame pasaulyje tikrai netrūksta galimybių daryti gerus darbus.
Nuolat daryti tik gera nėra lengva, nes blogis vis dar egzistuoja, traukia žmones, jų tyko daug pagundų , kurioms jie kartais negali atsispirti, taip pat daugelis mano, kad blogam žmogui yra lengviau gyventi, jo negraužia sąžinė. Tačiau visada galima daryti nors ir nedidelius gerus darbus, savo pavyzdžiu įkvėpti kitus. Taip gerumas taps visiems svarbia vertybe ir žmonėms bus lengviau būti geriems savo darbais ir žodžiais.
Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos 10 klasės mokinė Evelina V.
