Czesławas Miłoszas (1911–2004) — vienas žymiausių XX a. pasaulio poetų, Nobelio literatūros premijos laureatas. Gimęs Kėdainių krašte, Vilniuje baigęs gimnaziją ir universiteto studijas, vadino save paskutiniuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu.
Gyvendamas ir kurdamas Varšuvoje, Krokuvoje, Paryžiuje ir Kalifornijoje, vis sugrįždavo prie ištakų – į kadaise Nevėžio slėnyje gyvavusią dvarelių ir sodų Lietuvą ir į keliomis kalbomis šurmuliuojantį, ideologinių audrų blaškomą tarpukario Vilnių. Šios dingusios Atlantidos atspindžiai nuspalvina poeto kalbėjimą apie bendražmogiškus dalykus – apie laiką ir kintamumą, apie pažangą ir žmogaus ribotumą, apie istorijos katastrofas ir dvasios ramybę.
Abėcėlė // Czesław Miłosz; Iš lenkų kalbos vertė Vytautas Dekšnys
Abėcėlė – kūrinys vietoj romano ar ties romano riba, atspindintis mano nuolatines „talpesnės formos“ paieškas. […] Rašydamas šią knygą, tenkinau metų būvyje vis ryškėjantį giluminį poreikį: įžengti į mūsų laikų istorija ar tiesiog mūsų civilizacija vadinamą žmogiškųjų dalykų tankmę. Tai nuostabus reginys, ir, pats jame dalyvaudamas, stebėdavausi tam tikru neaprėpiamu šių žodžių pertekliumi. Sendamas pasidariau tarsi namas, atviras kadaise pažinotų, taip pat iš nuogirdų ar knygų pažįstamų žmonių balsams. Ištisa raizgalynė susipynusių likimų, tragiškų ir komiškų, spalvų, formų, įvairių kalbų ir įvairių tarčių garsų.
Straipsnio nuoroda:
Cz.Miłoszas: Vilniuje gyvenau purve ir smarvėje
