Tikrai ne sykį televizijos ekrane, per radiją ar spaudoje esame susidūrę su situacija, kai nagrinėjant vieną ar kitą pramoginę arba visuomenei aktualią temą lietuviai apibūdinami kaip liūdni žmonės. Kartais tai mums pasakoma net žiūrint į akis. Dažnas lietuvis savo gyvenime yra išgirdęs klausimą: ,,Kas nutiko?“; ,,Kodėl toks nusiminęs?“; ,,Ar viskas gerai?“ Tokie klausimai mus neretai nustebina, atrodo netikėti, tuo metu nejauti nei liūdesio, nei nusivylimo, jokia bėda neslegia širdies, neverčia nerimauti. Taigi, kodėl kyla šie klausimai? Kodėl užsieniečiams mes visada atrodome nusiminę, niūrios nuotaikos? Galbūt lietuviai nėra tokie liūdni kaip visiems atrodo? Gal liūdesys yra tiesiog painiojamas su mūsų šiaurietišku santūrumu, ramybe.
Ar lietuvio širdį nuolat spaudžia nuliūdimas?
Egzamino užduotis rasite čia
