Apie kokias moralines vertybes svarbu kalbėti šiandien?
(indukcinė samprotavimo pastraipa)
Pirmajame lietuviškame grožiniame kūrinyje, K. Donelaičio „Metuose“, tie, kurie kemša skanias dešras ir geria svaigų „reinvynį“, vadinami „ponpalaikiais“, „didpilviais“, veltėdžiais ir būrų skriaudėjais. Juk jie galvoja tik apie save ir savo pilvo gerovę, o kilnesniems dalykams (Dievo pagarbinimui, darbui, būrų atjautai) jų gyvenime nelieka vietos, ką jau bekalbėti apie jų dorą. Ne mažiau piktų žodžių kliūva ir tinginiams, apsileidėliams, girtuokliaujantiems būrams, tai yra „nenaudėliams“ – Slunkiui, Pelėdai, Dočiui, Plaučiūnui. Poemos autorius, būrų dainius Kristijonas Donelaitis pats buvo doras žmogus, kunigas ir doros mokė kitus. Juk dora, žmogaus moralinės vertybės visada buvo svarbios. Tačiau panašių nenaudėlių – girtuokliaujančių, tinginiaujančių, apsileidėlių – nesunkiai rastume ir mūsų visuomenėje. Ko gero, kaip rodo Kristijonas Donelaitis ir šių dienų amoralūs pavyzdžiai, visais laikais žmonės buvo linkę tenkinti savo primityviausius norus, visai negalvodami apie dorą. O kalbėti apie ją šiandien itin svarbu, nes tik dori žmonės kuria ateitį.“
