Mažiau kalimo, daugiau kritinio mąstymo, gebėjimo pritaikyti žinias, spręsti
problemas. To tikimasi patvirtinus naujas vidurinio ugdymo bendrąsias programas.
Numatyti pokyčiai nukreipti į mokinių mąstymo skatinimą, savarankiškumą, gebėjimą
pritaikyti žinias. Siekiant individualizuoti mokymąsi, programos pakoreguotos taip, kad jos būtų
lankstesnės, o mokiniai turėtų daugiau galimybių rinktis. Siekiama, kad vis didesnis dėmesys tektų
ugdymo individualizavimui ir pasirengimui „praktiniam pasauliui“.
Patikslintos programų formuluotės leidžia išvengti perteklinių žinių mokymo, o
programos yra orientuotos į kompetencijų ugdymą.
Siekiame sumažinti žinių krūvį, ypač tai, ką reikia išmokti, įsiminti mechaniškai. Taip
pat norime, kad mokiniai įgytų gebėjimų, kokių iki šiol jiems stigdavo – kad jie galėtų spręsti
problemas, derinti kūrybinį, praktinį ir teorinį mąstymą“.
Svarbu, kad vaikai suvoktų procesą, atskirtų laikotarpį, mokėtų palyginti šaltinius,
surasti skirtingą arba panašią informaciją, padaryti išvadas. Šie dalykai žymiai svarbiau nei viena
data.
Kalimo ir zubrinimo visai neturėtų būti. Žymiai svarbiau suprasti procesą, amžių, nei
tiksliai pasakyti datą – juk internete bet kada gali bakstelėti ir sužinoti apie trisdešimtmetį karą ar
kurį kitą įvykį. Daugiau laiko kritinio mąstymo skatinimui bus skiriama.
Programos yra stipri naujiena – pajudėta nuo žinių gebėjimų link. Bet, manau,
programos dar nepakankamai sustyguotos ir per vėlai pradėta tartis su švietimo bendruomene.
Matome dvi didžiąsias grėsmes –d ar palikti per dideli krūviai ir kol kas dar nėra egzaminų
programų, kurios galėjo eiti paraleliai.
Šiandien formuojama kryptis į įgūdžius, pačiose programose informacijos kiekiai nėra
labai stipriai sumažinti. Įgūdžiams ugdyti reikia gerokai daugiau laiko negu informacijai perteikti.
Didžiąja dalimi ugdymo programos rengia mokslininkai, per mažai dėmesio skirta
mokytojams praktikams, realiai žinantiems situaciją mokyklose.
Gerdžo Berliner nuomone, mokymas per pamoką – įvairių metodų „orkestruotė“. Tai
ne vien įvairių metodų junginys, tai metodų pynė, kurios deriniai pavirsta skambančia „sinfonija“,
efektyvia sąveika, mokinių mokymosi rezultatais.
Mokymosi uždaviniai (bendratimi įsakmūs). Stebėdamas mokytojų pamokas
pasigendu svarbiausių pamokos elementų: aiškiai suformuluotų mokymosi uždavinių ir veiklos
įsivertinimo.
Mokytis mus skatina ir periodiškai, kas keleri metai, atnaujinami ir tobulinami
bendrąjį lavinimą reglamentuojantys dokumentai, nors jie gerokai sujaukia nusistovėjusią patirtį,
sudirgina mokytojus, nes tuos dokumentus reikia iš naujo „prisijaukinti“ ir išmėginti.
A. Mamontovas: „Būkite laisvi, gerbkite kolegų ir mokinių laisvę, darykite tik tai,
kuo tikite, kuo netikite – nedarykite, negaiškite laiko“. Jo senelis Adomas Čiplys „Saulutės“
bendraautorius.
A. Džefris Petis „Planuoti pamoką – tai menas, ne mokslas, nėra jokios apibrėžtos
idealios pamokos“.
Šiandieniniai pamokai aktualu integracinių sąsajų: gamtos ir jos reiškinių pažinimo,
istorinių, kultūrinių, etnografinių. Tai artimiausios aplinkos ir vietovės tyrinėjimas, pažinimas,
įvairios informacijos paieška, kartu ir mokinių vertybinių nuostatų ugdymas.
