Justinas Marcinkevičius („Lietuvos sąžinė“)
(1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų valsčius – 2011 m. vasario 16 d. Vilniuje)
Trumpa biografija. Justinas Marcinkevičius – Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas:
- Lankė Alksniakiemio pradžios mokyklą.
- 1942–1949 m. mokėsi Prienų gimnazijoje.
- 1949–1954 m. Vilniaus universitetoe studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
Justinas Marcinkevičius – „Tautos poetas“.
- Į literatūrą atėjo XX a. 6-ojo dešimtmečio viduryje. Savitai tęsė lietuvių neoromantinės lyrikos tradicijas.
- Sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją.
- Jo poezija tarsi skyla į dvi šakas: romantinę ir moderniąją ar avangardinę.
Kūrybos bruožai: Pagrindiniai kūrybos žanrai:
- Metaforiškas kalbėjimas Drama
- Užuominos Eilėraštis
- Nutylėjimai Poema
Pagrindinės kūrybos temos:
- Lietuva, jos istorija, dabartis, gamta ir kultūra
- Žmogus Tėvynėje ir pasaulyje
- Žmogaus egzistencinė problematika: laimė, kančia, ištikimybė, pareiga, dorybė.
Drama „Mažvydas“ (1977 m.)
Trumpa analizė. Dramoje nesiekiama vaizduoti detalios biografijos, nes pirmiausia Martynas Mažvydas įprasminamas kaip tėvynės labui dirbantis žmogus, suvokiantis savo pašaukimą ir tam tikslui aukojantis gyvenimą. Pareiga tautai užima išskirtinę vietą. Mažvydo apmąstymuose nuskamba tikėjimo ir nevilties, pareigos ir kaltės jausmai. Jis nejaučia besiartinančią nutautėjimo grėsmę, todėl stengiasi saugoti lietuvišką žodį, savo misiją supranta kaip sunkų, bet suteikiantį vilties darbą, kuris ir yra gyvenimo prasmė. Mažvydas savo darbu – knygomis – tikisi sujungti abu Nemuno krantus.
Trečiojoje dalyje, pokalbyje su savo pusbroliu Baltramiejumi Vilentu, Mažvydas savo veiklą lygina su Sizifo darbu:
Aš grumsiuos dėl kiekvieno žodžio… Kelsiu,
Laikysiu, stumsiu, risiu jį į kalną,
Kaip tas Sizifas akmenį… O galgi
Tasai akmuo Sizifui – ne bausmė,
O laimė? Ne kančia – o džiaugsmas? Gal
Be to akmens gyvenimo nebūtų…
- Šioje dramoje susikrižioja pagrindinės Just.Marcinkevičiaus kūrybos temos: tėvynės, meilės, kalbos, pareigos, kaltės, atgailos.
Aktualios problemos: ar kilnus tikslas pateisina priemones, koks pareigos ir asmenybės laisvės santykis, kokie idealai gali būti atrama žmogaus gyvenime.
