Kolegė Vilma Kisielytė dalijasi šventės scenarijumi:
***
Kalėdos 2017
„Patikėk Kalėdų stebuklu…“
KALĖDŲ SENELIS. Taip taip taip… (dėlioja dovanas į maišą, peržiūri sąrašą). Taip taip taip, Emilijai telefonas, Jonukui pasakų knyga, Marijai žaislas… Oi, kaip aš pavargau – kasmet vis tas pats ir tas pats… tik kažkokie bedvasiai daiktai, žaislai, kuriuos vaikai numeta į kampą dar šventėms nesibaigus… O ir manim niekas nebetiki… (numeta viską į šalį). Niekur aš šįmet neisiu… Va taip, netikit??? Išeinu į pensiją. Manęs galit nebelaukti… (išdidžiai išeina)
(išeidamas susiduria su Ragana, nemandagiai ją pastumia ir net neatsiprašo)
RAGANA. Ei tu… Ar kelio nematai??? Nevėkšla kažkoks… Beje, o kas čia toks buvo??? Aaaaa, Kalėdų senelis??? Palaukit, koks Kalėdų senelis? O kodėl be dovanų? (pamato numestą maišą). Vau, ir dovanas paliko??? Vadinasi, galėsiu pati išsirinkti ką tik noriu. Neblogai neblogai (trina rankas). (dėlioja dovanas, negali apsispręsti, ko jai reikia)
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Atvirukai jau parašyti ir išsiųsti, dovanos supirktos… Ko čia dar trūksta??? Aha, dar visai neblogai būtų kokią girliandą įsigyti… va, tuoj su Kalėdų seneliu reikalus suderinsiu ir į prekybos centrą… Oi, visai iš galvos išgaravo… Jūs gi manęs nepažįstate. Prisistatysiu. (labai iškilmingai). Esu didysis kalėdinių reikalų tvarkytojas.
RAGANA. Ei, tu Tvarkytojau, padėk man dovaną išsirinkti…
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Kokią dovaną? Kas čia kalba?
RAGANA. Ragana aš, jei ką…
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYROJAS. O kodėl tu knaisiojiesi po paties Kalėdų senelio maišą? Nieko nesuprantu, kodėl maišas yra, o Kalėdų senelio nėra.
RAGANA. Išėjo…
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Bet grįš? (ragana gūžteli pečiais). Klausiu, ar grįš???
RAGANA. Nežinau, man nieko nesakė. O jei dar teisingiau, tai man visai nerūpi… Dovanų visą maišą jau radau, o daugiau kaip ir nebereikia nieko… (bando išsitempti maišą)… Sunkus bjaurybė… (tvarkdariui). Padėk, ko čia žiopsai? (tvarkdarys nejuda iš vietos) Nenori, nereikia… Aš savo kompaniją pasikviesiu… (sulekia raganos ir velniai – jų šokis).
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. (šokio pabaigoj pavyksta atimti maišą). Oho, čia tai bent… O gal jie jau nugalabijo Kalėdų senelį??? Ir aš nieko nežinau… Oi tu varge vargeli…. Galas mano karjerai… Ir kas man dar gali padėti? Snieguolė. Aišku, kaip man anksčiau į galvą neatėjo. Snieguole. Snieguole.
(pagaliau pasirodo Snieguolė)
SNIEGUOLĖ. Aš tik minutėlę užtrukau. Tokie išpardavimai prasidėjo…
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Tik nepradėk apie išpardavimus, nes tuoj sprogsiu iš pykčio.
SNIEGUOLĖ. Gerai. Tyliu. Tai kas nutiko?
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Gal tu kur nors Kalėdų senelį matei?
SNIEGUOLĖ. Taigi prieš keletą minučių dovanas dėliojomės, pas vaikučius ruošėmės…
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Prieš keletą minučių??? Aš čia jau visą valandą makaluojuosi, o reikalai į priekį nė per žingsnį nepajudėjo…
SNIEGUOLĖ. Tai ką dabar daryti?
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Kalėdų senelio ieškosim, nes kitaip galas mano karjerai… Prisijungsi?
SNIEGUOLĖ. Bet ten išpard…
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. (nemandagiai nutraukia Snieguolę). Viskas gali palaukti. O kokios Kalėdos be Kalėdų senelio???? Ne, tai neįmanoma… Bėgam jo ieškoti…
(mažių vaidinimas)
RAGANA.( Įlėkusi, kai mažiai baigia vaidinti). O Kalėdų senelio galit ir nelaukti… Jis šįmet net nesiruošia pas jus ateiti…
MAŽIAI. O kas tu tokia? Netikim mes tavimi…. Eik iš čia… Melagė… Mes lauksim Kalėdų senelio…
BOBULĖ. Ar girdėjot naujieną? Sako, Kalėdų senelis šįmet neateis. Ir niekas nežino, kur jis… O aš viską žinau – Kalėdų senelis išskrido į saulėtąją Tenerifę, mat vasaros baisiai pasiilgo…
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Ponia, ponia, prašyčiau… Kalėdų senelis nepasirodė?
SNIEGUOLĖ. Ne, ir kas keisčiausia, niekas net akyse jo nematė…
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Bet juk vaikai laukia Kalėdų senelio. Ir eilėraštukų mokėsi…
SNIEGUOLĖ. …ir dainelių…
BOBULĖ. Žinokit, kokią žąsį Kalėdoms nupirkau… O kaimynė… (kaip tik tuo metu įeina ragana) Oi, dievulėliau, reikia nešti kudašių…
RAGANA. (eina keistai dėliodama kojas, skaičiuoja) Pavyks – nepavyks, ne, ne taip…. Geriau rasiu – nerasiu… ir vėl ne taip . Galų gale – koks skirtumas, svarbiausia man dabar tą dovanų maišą kažkaip pasiimti, kol tas išprotėjęs tvarkytojas Kalėdų senelio nesurado… O tada į kojas ir pašvilpkit man visi… Bet ką aš galiu viena padaryti???? Maža silpna raganiukė, net mano burtai prieš Kalėdas nustojo veikti… Žinau. Ot galvelė tai galva. Pinčiukas, pats velniausias visų velnių velnias, seniai mane įsimylėjęs. Esu tikra – dėl manęs jis viską padarys…
(garsiai sušvilpia, išlenda apsimiegojęs, apsmukęs velnias)
VENIAS. (rąžosi) Šaukei, mažule? Kas nutiko? Tik greitai sakyk. Ne pats palankiausias metas man dabar į dienos šviesą išlįsti.
RAGANA. (gerinasi). O tamsusis pažemių valdove…
VELNIAS. (jam komplimentai akivaizdžiai patinka, tik apsimeta, kad nerūpi). Pats žinau. Gali trumpiau?
RAGANA. (įsižeidusi). Trumpiau tai trumpiau. Reikalas toks…
VELNIAS. Trumpiau, mažule…
RAGANA. (į žiūrovus). Kas tam čia pasidarė? Prieš porą savaičių kaip katinas į lašinius žiūrėjo, visas dangaus žvaigždes po kojom pakloti žadėjo… o dabar… na, palauk, tu stuobry nelaimingas… (velniui). Reikalas toks. Padėk man kalėdines dovanas pagrobti. Kalėdų senelis dingo, dovanos liko. O man jų laaaaabai reikia. Aišku?
VELNIAS. (abejodamas). Aišku. Ne, neaišku. O man kas iš to?
RAGANA. (aiškiai supyksta). Kas? Kas? (velnias nejuda iš vietos). Na…. ir tau kažkas nubyrės…
VELNIAS. Ne kažkas, o lygiai per pusę pasidalinsim.
RAGANA. Gerai jau gerai. Per pusę tai per pusę. Einam greičiau. (žiūrovams). Matys jis tą pusę kaip savo ausis be veidrodžio…
VELNIAS. (žiūrovams) Kaip nepatinka man šita istorija. Nepasitikiu aš ta ragana, slidi kaip ungurys…
(abu išeina į koridorių)
RAGANA. (balsas iš koridoriaus). Greičiau… Ar kojų nebepavelki??? Greičiau sakau (labai piktai) Judinkis, nevykėli tu… Žiūrėk ką radau…
VELNIAS. (koridoriuje). Čia tai bent… Ir sekasi tau…
RAGANA. (velniui). Padėk man, nestovėk išsižiojęs. Aš kai ką sugalvojau… (už parankių įsiveda Kalėdų senelį). (Kalėdų seneliui) Tai kur, dieduli, keliaujam? Aaaaa?
KALĖDŲ SENELIS. Oi, gerieji žmonės, bėda mane ištiko… iš pradžių supykau ant vaikų ir nusprendžiau pas juos neiti… vėliau persigalvojau – vaikučiai juk laukia manęs ir labai negražu būtų juos palikti be dovanėlių, be smagaus kalėdinio džiaugsmo… tik va, galva apsisuko, nupėdinau ne į tą pusę, ėjau ėjau ir galų gale visai pasiklydau…
(ragana trina rankas, bet meiliai glaustosi prie Kalėdų senelio)
RAGANA. Tu, dieduli, nesijaudink, mes su bičiuliais tau mielai padėsim. (stukteli velniui į šoną) Ar padėsim seneliui? (ironiškai) Vaikučiai juk laukia…
VELNIAS. (linkteli galvą) Padėsim padėsim ,…(žiūrovams). Įdomu, ką šįkart šita gudruolė sugalvojo?
RAGANA. Eime su mumis… Paėjėsim truputuką tiesiai, po to į dešinę, vėl tiesiai, į kairę ir jus pasitiks vaikučiai…
VELNIAS. Eime… (kai ragana sako į dešinę) Į kairę, po to atgal, o galiausiai į dešinę
(taip abu klaidina ir vedžioja Kalėdų senelį, kol jam galva apsisuka dar labiau, Galų gale jis atsipeikėja vienas, nepažįstamoj vietoj, dar labiau nusiminęs)
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Kažkoks košmaras. Viskas slysta iš rankų. Ach, ta mano vargšė karjera. Tikrai ant plauko pakibo… Ir ką dabar daryti???
SNIEGUOLĖ. Nesinervink tu šitaip… Aš tuoj skambtelsiu savo sesei Snaigei – ji po visą pasaulį lekioja, daug mato visada viską žino…
SNAIGĖ. (įlekia į sceną). Kas nutiko, sese?
SNIEGUOLĖ. Bėda, sesute, dingo Kalėdų senelis…
SNAIGĖ. Aš tau, sese, seniai sakiau, mažiau po parduotuves lakstyk ir nuolaidomis domėkis. Bet argi tu manęs klausysi? Tuoj savo bičiules į pasitarimą sukviesiu ir padėsiu tau Kalėdų senelį surasti… Jei reikės, mes visą žemės aukštyn kojom apversim…
(šokis
VALSTIETIS. (vaikšto išsižiojęs). Tai gražumėlis… Kokia rimtis… koks susikaupimas… rodos, visa gamta laukia didžio Kalėdų džiaugsmo… prisėsiu minutėlei, atsipūsiu… visą dieną ant kojų… pirtelę iškūrenau, išsivanos visa šeimyna… (atsisėda, ištiesia kojas). Ot tai gerai va taip kojas ištiesti ir apie nieką negalvoti… Pala pala, tai ko aš čia atėjau? Eglutės mano mažieji prašė… Girdėjau baisiai nemalonią naujieną… (į žiūrovus) Gal ir jūs ką girdėjot? Ar tiesa, kad Kalėdų senelis pradingo? Va, čia tai bėda… Nors eglutę gražią išrinksiu, kad mažuliai taip nesikrimstų… (dairosi) Manau, šita visai nieko… (išsitraukia kirvuką ir pamato Kalėdų senelį) O kas čia pūpso? Raudonas ir snieguotas? Nejaugi čia pats Kalėdų senelis? (papurto už pečių) Pabusk, gerasis žmogau… Vaikučiai juk laukia…
KALĖDŲ SENELIS. Žinau, kad laukia. Ir man taip gėda…
VALSTIETIS. Na, gėda ne gėda, bet savo pareigą privalai atlikti iki galo. Eime, negaiškim laiko… (abu išeina pas vaikus)
(grįžta į sceną snaigės, ir visi kiti)
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Vis tiek jau mano karjerai galas, bet Kalėdas privalome atšvęsti taip, kaip pridera. Prašom visus rikiuotis – kokios gi šventės be gražių žodžių ir dainų… (surikiuoja scenoje visus dalyvius)
SNAIGĖ. Tiesą sakai, tvarkytojau. Pradėti metas.
GABRIELĖ. Kalėdos. Kalėdos. Kalėdos…./ Blakstienos aplipo šerkšnu…/ Tas džiaugsmas, tas pernai žadėtas, / Vėl taps pažadų aksomu…
BEATA. Ir ūkia per naktį pelėdos, / Ir žemėj šėlioja pūga…/ Kalėdos, Kalėdos, Kalėdos – / Keistos praeities pabaiga…
RUGILĖ. Prasideda naujas laukimas – / Kas tūno už slenksčio, o kas, / Nuvalęs viduržiemio grimą, / Į vasarą tiesia rankas…
KARINA. Kalėdų naktį gęsta visos aistros / Ir nuodėmės ištirpsta danguje…/ Užsėkime džiaugsmu silpnybių raistą, /Palaiminkim viens kitą kelyje.
EVA. Pakelkime akis į dvasios žvaigždę. – / Pabūkime švytėjimo tarnais. / Lai angelai prie mūsų sielų žaidžia / Baltais žvangučiais, laimės sklidinais.
KAROLINA. Tegu pražysta skaisčiosios lelijos / Ant slenksčių į Naujuosius ir, beje, / Lelijomis keliai baltai aplyja / Ir baigiasi choralas danguje.
GABRIELĖ. Tegu širdžių rožynai sukeroja / Ir skleidžiasi gerumo pumpurai, / Tegu ant priešo kaimo šunys loja, /O draugui – viskas sekasi gerai.
………………. Kalėdų naktį maldininkų giesmės / Lai skamba lyg skelbimai pranašų…/ Aš savo širdį tarsi mugės riestę / Ant balto delno jums visiems nešu…
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Na, ką gi, skamba visai neblogai, toliau mes… (nutraukia ufonautas)
UFONAUTAS. Palaukit… palaukit manęs… Ir aš su jumis noriu švęsti… Gal surenkim margučių ridenimo konkursą – man taip patinka margučiai…
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Kokie margučiai? Koks konkursas? Visiškas chaosas, mano karjera turbūt jau baigta… Mes Kalėdas ruošiamės švęsti, o ne margučius ridenti… Oi tu varge vargeli…
UFONAUTAS. O jau Kalėdos? Aš dar velykinių margučių nespėjau išdalinti, o jau Kalėdos… negaliu patikėti…
SNAIGĖ. Juk matai, kad ir eglutė papuošta, ir lemputės mirga, ir net dovanų didžiulis maišas yra… tik va – Kalėdų senelio surasti niekaip nepavyksta…
UFONAUTAS. Kalėdų senelis dingo??? Tai kaip dabar bus??? O gal kas nors galėtų jį pakeisti? (pamato sėlinančius raganą ir velnią). Štai jie galėtų pabūti Kalėdų seneliais….
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Ne, jie Kalėdų seneliais būti negali… Ragana su visa kompanija man jau matyta – visai neseniai Kalėdų senelio maišą su dovanomis bandė pavogti… Susiburkim, bičiuliai, dovanų šitiems nenaudėliams mes tikrai neatiduosim…
BOBULĖ. Ar apkurtot visi? Kalėdų varpeliai skamba… Vadinasi, ir Kalėdų senelis kažkur visai netoli…
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Nejaugi pavyks išgelbėti savo karjerą?
(įeina medkirtys su Kalėdų seneliu)
KALĖDŲ SENELIS. Sveiki, vaikučiai pabiručiai, sveiki jų mokytojai… Atleiskit man, kad šitaip vėluoju… Gera pabūti jūsų draugijoj, dalintis gėriu, matyti jūsų šypsenas. O dovanėlės…. Kur mano maišas? Snieguole, gal tu man pasakysi, kur aš kalėdines dovanėles padėjau? Ach, ta sena galva…
SNIEGUOLĖ. Nurimk, seneli, dovanas mums pavyko apsaugoti, nors besikėsinančių į jas tikrai netrūko… Beje, o kaip mes nubausim raganą ir velnią? Juk jie norėjo visas dovanas pagrobti?
KALĖDŲ SENELIS. Argi visada ir visus reikia tik bausti? Juk Kalėdos – gerumo ir atlaidumo metas. Tad kviečiu susikibti rankomis, pagalvoti, ką gero ir gražaus esame šįmet nuveikę, o jei dar nespėjome – paskubėkim, juk Kalėdos jau visai ant nosies… Patiems mažiausiems ir kantriausiems, šventai tikėjusiems manimi, aš turiu dovanėlių (dalija dovanėles)
DIDYSIS KALĖDINIŲ REIKALŲ TVARKYTOJAS. Štai ir išsisprendė visos bėdos. Ką gi – mano profesionalumas ir šįkart nepavedė… Gal ir dainai metas jau būtų??? (bendra daina)
