Kolegė Rūta Paulikienė dalijasi scenarijumi:
Vasario 16-osios minėjimo scenarijus
2017-02-15
Per visą salę skaitovai ,vedėjai ir birbynininkas pasiėmę lagaminus ritmingai žingsniuoja į sceną, skamba ,,Lietuviškas repas‘‘. Muzika nutyla, lagaminai padedami. Birbyne grojama Ūdrio arija. Šiek tiek pritildžius grojimą skaitovai iš liaudies dainų citatų pateikia tautos istoriją per kareivėlio likimą:
- „Pūtė vėjas ąžuolą ąžuolėlį,
Pūtė vėjas ąžuolą ąžuolėlį.
Nepūsk, vėjau, ąžuolo ąžuolėlio
Nepūsk, vėjau, ąžuolo ąžuolėlio.“
- „Mano šakos,
Mano šakos
Šobliom apkapotos.
Mano šaknys,
Mano šaknys
Ugniu išdegintos.“
- „Juoda žemė dreb ir dunda,
Juoda žemė dreb ir dunda
Lietuvos, Lietuvos šalelėj.“(Gerda atitaria tuos pačius žodžius)
- „Ak, tu saulele saulele,
Tu rateliu tekėjai,
Į mane nežiūrėjai…“
- „Ant Nemuno kranto
Kareivis gulėjo
Padėjęs galvelę į dangų žiūrėjo.“
- „Oi, ko tu užmigai
Sunkiu miegeliu,
Sunkiu miegeliu?“
- „Kur aš eisiu eisiu,
Kur aš būsiu būsiu?“ (Ingrida atitaria tuos pačius žodžius)
- „Sakalėliu parskrisiu,
Ąžuolo viršūnėlėn tūpsiu.“
- „Tavoji siela, Lietuvon atėjus,
Girdėjo beržus, Baltiją ir vėjus.“
- Aš tave girdėjau vėjo
Begaliniam gaudime.
Aš tave tyloj girdėjau,
Tarsi balsą po žeme.
- Vytenis skaito K. Bradūno eilėraštį iš ciklo „Milžinkapiai“.
- Daina „Balnokim, broliai, žirgus“. Atlieka vaikinų ansamblis.
- Didžiausias tautos turtas – jos laisvė, nepriklausomybė. Šiandien mes švenčiame laisvės šventę! Ant mūsų tautos laisvės aukuro buvo paaukota dešimtys tūkstančių gyvybių, iškęsta pažeminimų, kalėjimų, tremčių, persekiojimų. Į savo tautos šviesą ir tiesą ėjome sunkiu keliu, bet ryžtingai.
- Visus šventės dalyvius kviečiame sugiedoti mūsų valstybės himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“.
- vasario 16-osios rytą, Vilniuje, Didžiojoje gatvėje Nr.30, Jono Basanavičiaus bute buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktas. Valstybės paskelbėjais – Nepriklausomybės akto signatarais tapo dvi dešimtys žymių krašto inteligentų, išrinktų į Lietuvos Tarybą. Tarybos darbui vadovavo Antanas Smetona.
- Kviečiame mokyklos direktorių Algirdą Servą perskaityti Nepriklausomybės aktą. Ir, žinoma, pasveikinti mokinius ir mokytojus su tautos švente.
Direktorius skaito aktą, atveria savo įžvalgas.
- Direktoriau, ar valstybė – tai ne tik valdžia, įstatymai, sienos? Gal pirmiausia jos žmonės? Žmonės, kurie ją kūrė, gynė, kurie ja tiki. Tai jaunimas, kuris valstybėje auga. Juk tai mes visi???
Savo įžvalgas pateikia direktorius.
- Tėvynei liksim amžinai skolingi.
- Už visą žemę, kuri tave priglaudžia,
Už visą dangų, kurį tu pats nešiesi…
Už tai, kad jūra ir šilai be galo gaudžia.
Už tai, kad vis be perstojo veržies…
- Atskuba Tėvynei padėkoti pradinių klasių mokinių choras.
Daina „Ačiū tau, Tėvyne“.
- Kas yra laisvė tam,
Kurs laisvėj gimė,
Kuriam neteko išgyvent
Jos praradimo
Ar netekimo artimo
Kovoj dėl jos.
Kas yra laisvė tam, kuris tos kainos jau nežino?
- Iš tiesų į kiekvieno mokinio gyvenimą Vasario 16-oji atėjo mažais žingsneliais.
- Pirmiausia galbūt kaip data, kurią liepė atsiminti ar išmokti istorijos ar lietuvių kalbos mokytoja;
- data, už kurios nežinojimą gali parašyti dvejetą;
- data, apie kurią senelis pasakojo kalbėdamas apie gyvenimą anksčiau, apie Smetonos laikus, iš visokiausių skaitomų knygų ištraukų, bylojančių, kad tyliai ją švęsdavo anksčiau ne mitinguose, bet savo širdyje…
- iš mažų patyrimų formavosi kiekvieno mokinio pažinimas apie tautą, kurią šiandien žino daug kas pasaulyje: ji yra prie Baltijos jūros, ji jau JT vadinama Šiaurės Europos valstybe, ji turtinga savitumo, išlaikytų papročių ir tradicijų.
- Kviečiame mergaičių ansamblį.
Liaudies daina
23.1
Jei pasėsi minti- užauginsi norą,
Pasėsi norą-užauginsi poelgį.
Pasėsi poelgį- užauginsi įprotį,
Pasėsi įprotį-užaugini likimą.
- Įdomu, jei vaikelių širdyse eilėraščių pasėsime, jei po visą Lietuvą pasėsime, ką užauginsime?
- Atsakymą žino šeštokas Rimgaudas Jurkaitis.
- Rankos, kojos
Akys, veidas
Muzikos aistringas aidas
Lūpos, širdys,
Kojos, rankos –
Sienoje šešėliai trankos.
Nors labai pavargęs kūnas
Veiduose tiktai linksmumas.
Šoka mokyklos Šokių studijos šokėjos
- Šiandien mes esame, nes „pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį“.
- Šiandien mes esame, nes „Kelkite, kelkite! – Kudirkos „Varpas“ suardė spengiančią tylą.
- Šiandien mes esame, nes „Idėjos, jei didžios, nemiršta kaip žmonės“.
- Nes „Lietuviais esame mes gimę,
Lietuviais norime ir būt“.
- Nes „Čionai Lietuva per amžius buvo“.
- Nes „tiktai viena pati kalba, it žalia bruknelė, nuo speigų apšarmojusi, ligi šiai dienai tebežaliuoja, kaipo ženklas viso to buvusio…“
- Mes- žemaičiai, mes galbūt ir lėti savo mąstymu, bet tikrai stiprūs savo būdu, savo archajiška kalba. Tikrai džiugu, kad dar ulbame ir čiulbame taip, kaip kalbėjo mūsų proseniai…
- Kviečiame Žalią Žolelę-Augustę Lukošiūtę pasėrokoutė.
- Žemaitiška daina
-Ką tu žinai, Vyteni, apie žmogų?
-Ar apie žmogų, Agne?
-Taigi.
-Apie žmogų? Žinau, kad jo nėra be tėvynės. Žinau, kad jo nėra be laisvės.
Per lietuvių kalbos pamoką kūrėme akrostichus su žodžiais ŽMOGUS, TĖVYNĖ, LAISVĖ. Tuo, ką sukūrė, Saulė, Justina, Vaiva ir Mindaugas pasidalys ir su visais.
- Akrosticho rašymas ir skaitymas.
Tuo metu groja dešimtokė Agnė.
- Kartą per radiją girdėjau, kad kiekvieną dieną Lietuvą palieka per dvidešimt mūsų tautiečių..Tirpstanti mūsų Lietuva, kaip dylanti mėnulio pilnatis.
- Bet ją juk galima kurti ir matyti kaip augančią jaunatį…
Vaikinų ansamblis dainuoja dainą(….) ,,Atsisėsk ant akmens, pagalvok, kas esi…‘‘(
Būdami jauni, veržlūs kurkime ją ir…
Vedėjai sėdi ant lagaminų, dainuoja kartu…
- Gyvenkime čia,
Kur miršta stovėdami medžiai,
Kur švendrėse sakmės nakčia
Užgimsta, suradusios pradžią.
- Aš noriu gyventi tik čia,
Kur jūra marias audroj šaukia,
Kur viržiai nemiega nakčia.
Ir grįžta visi, kurių laukia.
Tegul mūsų norai užaugina gražią LIETUVĄ.O dabar visus kviečiame užtraukti bendrą dainą. Taip įprasminsime savo tautos valstybinę šventę.
BENDRA DAINA ,, Mūsų dienos kaip šventė‘‘
Ačiū Jums, Rūta, labai gražių idėjų yra!
Labai šaunios tavo idėjos. Regis, buvom susitikę kursuose.