Kolegė Jolanta Laurinaitienė dalijasi egzamino rašiniu, įvertintu 99 balais:
Kaip suprantamas vyriškumas?
(Jonas Radvanas, Vincas Krėvė, Jurgis Kunčinas)
Antikos laikais, kada gyveno Heraklis, buvo įprasta manyti, jog vyras privalo būti drąsus ir nebijantis susikauti net su devyngalve pabaisa. Nors Antikos laikai jau praeityje, vyriškumo suvokimas nepasikeitė ir šiandien. Daugelis vyriškumą suvokia kaip nebijojimą žūti dėl tėvynės bei pasiaukojimą dėl šeimos. Tačiau yra ir kitaip manančių žmonių, kuriems vyriškumas asocijuojasi su nevaržoma laisve bei lengvabūdišku gyvenimu. Taigi kokį vyrą mes galime vadinti vyrišku?
Pasiryžimas kautis dėl tėvynės gerovės – aukščiausia vyriškumo išraiška. Dar visai neseniai, prieš 25 metus, sausio tryliktąją, drąsūs vyrai stojo prie Vilniaus televizijos bokšto ginti tėvynės. Šie vyrai žinojo, jog kova nebus lengva, tačiau vis tiek nepabūgo rizikuoti pačiu brangiausiu turtu – gyvybe. Ryžtis Ikaro skrydžiui nebijojo ir Bronius Krivickas. Poetas vyriškumą suvokė kaip aukojimąsi dėl tėvynės. B. Krivickas aktyviai prisidėjo prie partizaninių judėjimų. Kova dėl tėvynės atsispindi ir poeto eilėraštyje „Dovydas prieš Galijotą“. Eilėraščio lyrinis subjektas nesupranta, kodėl vyrai bijo stoti į kovą prieš stipresnį priešininką. Nors lyrinis subjektas suvokia, kad galiūnas Galijotas yra Rusija, o Dovydas – tik piemens lazda ir svaidykle ginkluota Lietuva, į kovą stoti būtina: „Ir todėl štai prieš tave aš stosiuos!/ Nors žinau: ranka man per silpna..“ Tai puikus įrodymas, kad meilė tėvynei yra neatsiejama nuo vyriškumo. Šiandien gyvename ramiais laikais, tačiau norisi tikėti, jog ir ateityje aukojimasis dėl tėvynės išliks greta vyriškumo sąvokos. Taigi, vyriškumas yra neatsiejamas nuo meilės tėvynei.
Vyriškumo sąvoka taip pat negalėtų egzistuoti be meilės šeimai. Senajame Testamente rašoma apie pirmuosius šio pasaulio žmonės – Adomą ir Ievą. Suprantama, jog Dievas šiems žmonėms suteikė ne tik laimę džiaugtis Rojaus sodu, bet ir pareigas. Kaip vyro, Adomo pareiga buvo rūpintis artimaisiais, stebėti, kad jiems nieko netrūktų, ypač – tėviškos meilės. Žmogų, kuris savo sūnui nestokojo tėviškos meilės, vaizduojamas Roberto Benigni kino juostoje „Gyvenimas yra gražus“ Pagrindinį vaidmenį šiame filme atlieka pats režisierius R. Benigni, įsikūnijęs į pagrindinį kino juostos herojų Gvidą. Filmas mus „nukelia“ į Antrojo pasaulinio karo metus, kada buvo vykdomas Holokaustas. Deja, bet išvengti koncentracijos stovyklos nepavyko ir Gvidui bei jo sūnui. Būtent tokiomis aplinkybėmis atsiskleidžia Gvido vyriškumas, kadangi jis daro viską, kad tik jo mažametis sūnus nesuprastų, jog dabar yra lageryje, meluodamas, jog tai tik žaidimas. Gvido meilė sūnui buvo besąlyginė ir tokia stipri, kad dėl sūnaus saugumo jis paaukojo net savo gyvybę. Ne veltui Seneka yra pasakęs: „Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems.“ Filmo herojus yra puikus vyriškumo pavyzdys šių laikų žmogui, kadangi pasiaukojimas dėl artimo žmogaus yra vienas iš svarbiausių vyriškumo bruožų. Taigi, be pasiaukojimo dėl šeimos gerovės vyriškumas būtų tik skambi sąvoka.
Vis dėlto kartais vyriškumas yra siejamas su lengvabūdišku gyvenimo stiliumi. Dažnai sakoma: „Gyvename tik kartą, todėl reikia išmėginti visus gyvenimo teikiamus malonumus“ Tačiau daugeliui malonumai asocijuojasi su bohemišku gyvenimo stiliumi bei upeliais tekančiu alkoholiu. Apie bohema besimėgaujantį vyrą rašė ir Jurgis Kunčinas romane „Tūla“. XX a. pab. modernistas J. Kunčinas didžiąją gyvenimo dalį praleido Lietuvoje, kuri tuo metu priklausė Sovietų Sąjungai. Tokia mylimos valstybės padėtis netenkino rašytojo, todėl jis maištavo nepaklusdamas sistemai. Autobiografinių faktų turinčiame romane „Tūla“ vaizduojamas valkataujantis ir nuolat geriantis vyras. Protagonistas žino, kad būtų vyriška pasipriešinti esamai sistemai, tačiau pasirenka lengviausią maišto formą – nepaklusimą sistemai ir besaikį alkoholio vartojimą. Pagrindiniam romano herojui atrodo, kad lengvabūdiškumas ir asmens nepriklausomybė yra būtinos sąlygos jaustis vyriškam. Šių dienų pasaulyje vyriškumo sąsajos su lengvabūdiškumu tampa vis dažnesnės. Daugeliui atrodo, kad asmens nepriklausomybė suprantama kaip tam tikras vyriškumo bruožas. Taigi, bohemišką gyvenimo stilių taip pat galime sieti su vyriškumu.
Apibendrindama norėčiau teigti, jog vyriškumą puoselėjantis vyras narsa ir sumanumu turėtų būti panašus į Antikos laikų herojų Heraklį. Vyriškumą galime suprasti kaip meilę tėvynei bei pasiaukojimą dėl šeimos. Taip pat yra ir kiek kitokia vyriškumo išraiškos forma – bohemiško gyvenimo puoselėjimas. Taigi, vyriškumą galime suprasti kaip drąsą, pasiaukojimą ir asmens nepriklausomybę
