Šis interviu tęsia pokalbių seriją iš ciklo, skirto projektui „Tapatumo puoselėjimas skirtybių pasaulyje“. Pašnekovas Saulius Vasiliauskas neseniai baigė lituanistikos bakalauro studijas Lietuvos edukologijos universitete, darbuojasi Lietuvių kalbos institute, yra vienas iš jaunųjų kūrėjų sambūrio „Literatūros refleksai“ įsteigėjų. „Bernardinai.lt“ paklausinėjo apie gyvenimo kelią padėjusius pasirinkti žmones, kalbos bei literatūros svarbą tapatybei atpažinti ir kita.
Kodėl nusprendei tapti lituanistu? Kada tai nutiko? Ar buvo žmonių, nukreipusių į šį kelią?
Atsakant į šį klausimą norisi nusikelti į vaikystę, kai dar nebuvau pajėgus tvirtai apsispręsti ir nė nenutuokiau, ką reiškią tapti lituanistu, netgi apskritai, ką reiškia „tapti“. Tiesa, ir šiandien šie iš pirmo žvilgsnio paprasti klausimai nežada greito, vienareikšmio, konkretaus atsakymo, nes manau esąs būtent tame tapsme, neperžengęs jo ribų ir negalintis vertinti objektyviai.
Jei reikėtų minėti asmenis, pasėjusius vertybinį grūdą ir juo kreipusius humanitarinių studijų link, sąrašas būtų netrumpas. Štai močiutė Zofija, vieną gyvenimo dešimtmetį praleidusi Vorkutoje, išmokė pažinti raides, ir kiek vėliau, iliustratyviais pasakojimais apie skaudžią praeitį, turbūt to nė nesiekdama, parodė man, kokie baisūs momentai, kokios absurdiškos jų detalės gali staigiai pripildyti aplinką, kurią mažametis sieja su smėlio dėže ar nepamatuotomis svajonėmis būti kosmonautu, lenktynininku, prezidentu – būti geriausiam. Kas dėl prezidento – rodos, tokią svajonę nelyginant pažadą kartodavau seneliui, kuris, to nenorėdamas, pirmą kartą suvedė mane į akistatą su mirtimi – dar tebegirdžiu mašinų, judančių kapinių link, ūžimą; dar prisimenu klaikų vėją, lietų ir save, šešiametį darželinuką, pabūgusi minios, nešančios karstą, likusį sėdėti automobilyje, verkiantį ir žaidžiantį tada populiariu jo-jo – akyse besisukančiu žaislu, ilgėjančiu ir dar greičiau trumpėjančiu baltu jo siūlu. Augdamas sužinojau, kad ne tik mažamečiai žaidžia įvairius žaidimus, bandydami apgauti mirtį. Tas pat, tik kiek kitais metodais (buitimi, prekyba, lošimais, alkoholiu ir kt.) daroma ir vėliau.
Visas straipsnis:
Savaitės pokalbis. Lituanistas Saulius Vasiliauskas: „Žmogiškumas kur kas svarbesnis“
