Gerb. Z. Nauckūnaitės pakomentuotas rašinys:
Tema prašo kalbėti apie NELAIMES, tačiau įžangoje neapsibrėžiama, kas bus vadinama nelaime. Iš rašinio matyti, kad klaida ≠ nelaimė. Klaida yra susijusi su kaltės jausmu, sąžinės graužatimi. Nelaimė – tai nesėkmė, netektis ar kitas sukrėtimas, kuris ne visada priklauso nuo žmogaus. Todėl ir sąžinė dėl nelaimės dažniausiai neprikaišioja, ir išgyvenamas ne kaltės jausmas, o liūdesys, sielvartas, pyktis ir – arba kyla ryžtas įveikti sunkumus, susitaikyti su praradimais, arba jie daugiau ar mažiau žmogų palaužia… Taigi, galima sakyti, kad išgyvendamas nelaimę žmogus pamato, ko jis iš tiesų yra vertas, – nelaimė padeda pažinti save.
Taigi, „į temą“ pataiko tik antroji dėstymo pastraipa (trečioji gali būti toleruojama kaip autoriaus pozicija, tačiau jau „šalia temos“ – ji temos atskleidimui netarnauja).
