Mieli kolegos,
kuriuo lygiu (III ar II) jūs vertintumėte šio rašinio turinį? Rašinys trečioko. Būsiu labai dėkingas už jūsų komentarus.
Skaitomiausi įrašai
19 Comments on “Samprotavimo rašinys „Kodėl gyventi reikia prasmingai?””
Komentarai Išjungti.
Aš vertinčiau II lygiu.
O šiaip man kliūva pastraipos ir literatūros painiojimas su gyvenimu… Bet akivaizdu, kad rašo protingas žmogus 🙂
Net neabejokite ir nevarykite mums visiems kompleksų – visai nieko tas darbas, tikrai II lygis. Gražūs, tinkami ir prasmingi literatūros kontekstai, o kad žmogučiui neišeina visko sujungti į gražią prasmingą visumą, tai dar juk yra laiko – išmoks. Svarbu, kad mokinys turi ką pasakyti.
Man labiausiai kliūva trečioji dėstymo pastraipa (dėl argumentavimo). Aišku, ne kritikuoti noriu, bet pasiaiškinti…
Pritariu gerb. Reginos nuomonei. Mokinys tikrai mąstantis.
Ačiū už komentarus. Man visada sunkiausia mokinius išmokyti sklandaus argumentų ir literatūrinių pavyzdžių siejimo. Mano manymu, iš esmės ydingas reikalavimas paremti argumentus literatūra – taip ir „pritempinėja” tą literatūrą prie gyvenimo… O kaip išmokyti to sklandumo? Manau, labiausiai vykusi vidurinė dėstymo pastraipa, kur remiamasi Markeso laišku – argumentai paremiami realybe, tai ir žiūrisi visai kitaip. Kitos dvi dėstymo pastraipos, be abejo, „pritemptos” – bet kaip tuos niuansus išaiškinti mokiniui? Juk reikalavimą – remtis literatūrą – įvykdė… Man kliūva ir pabaiga – lyg ir nebeatsakomą į įžangoje iškeltą klausimą… Bet, aišku, mokinė iš tiesų protinga ir mąstanti, perduosiu jūsų gerus žodžius 🙂 Kad visi tokie būtų… Bet labai notėtųsi tokius mokinius kažkaip išmokyti pasiekti tą mistinį III lygį… 😀
Ačiū už visus mokomuosius samprotavimo rašinius. Aš iš jų mokausi pati, kad vėliau perteikčiau mintis savo mokiniams, kurie nori rašyt, yra motyvuoti ir tiems, kurie tik klausosi ar sėdi klasėje. O ar yra parašytas tobulas rašinys, kuris atitiktų III lygį? Labai norėčiau juo pasidžiaugt. Iš anksto dėkinga:)
@Petras Gedvilas
Dėl trečios pastraipos. Dėl Markeso („Prieš mirtį jam nereiktų sekti Gabriel Garcia Marquez pėdomis ir rašyti atsisveikinimo laiškų…”) man irgi kliūva, manau, argumentas netinkamas. Dėl „Vėlinių” – pritempta, bet kūrinys neiškraiptytas. Dėl „Fausto” – neišplėtotatas pavyzdys, sunku vertinti. O ką tu, Petrai, manai?
@Murmius
Aš irgi norėčiau pamatyti III lygio rašinį… Gal kas jau tokį turi?
Oi, tai geriausias yra III lygis, o ne I ???
Aš manau, kad nesvajokim čia apie TOBULUS rašinius,žiūrėkim realiai, ką vaikas gali parašyti klasėje per 2 pamokas, t.y. per 1,5 val. (vietoj 3 val.). Juk ir per visą vertinimo savaitę grupėje būna tik 2 – 3 labai geri darbai…
@Vytautas Staugas
O tai Onutės Baumilienės rašinukai jums netinka 🙂 🙂 🙂 ? Taigi nuvilsit moteriškaitę 🙂 🙂 🙂
Be to, mano manymu, trečiu lygiu rašinio vertinti negalime ir dėl tekstų, kuriais remiasi, konteksto nebuvimo, jei teisingai supratau vertinimo normas…
@LinaCh
O kiek konteksto jau pakanka, kad būtų III lygis?..
@LinaCh
Kolegė Regina paminėjo ponios O. Baumilienės rašinius. Kaip manote, ar ten konteksto juose pakanka?.. Kai skaitau Vytauto mokinio rašinį, matau mąstantį žmogų. Ne kalantį.
O taip, aš jums pritariu, ir aš esu už mąstantį, o ne kalantį mokinį. Ir man viskas, kas čia vyksta su tais rašiniais, – nemiela. Ir šiaip šiai mergaitei rašyčiau tikrai aukštą balą. Bet juk patys suprantate – esame įsprausti į Prokrusto lovą… Kiek to konteksto turi būti, niekas, deja, kol kas pasakyti negali, bet, kad jis turi būti, tą perskaitome vertinimo normose. Taigi, nurodoma, kad turi būti remiamasi PROGRAMINIO AUTORIAUS KŪRYBA IR KONTEKSTU, šiame rašinyje randam du programinius autorius – Gėtę ir Mickevičių, abiejų autorių kūryba pasiremta yra, bet nėra pasiremta tų autorių kūrybos kontekstu (pvz., biografija, epochos bruožais). O gal aš kažko nesuprantu tose vertinimo normose?.. O dėl Onutės – nemanau, kad ji nusipelno tokių jūsų kritikos strėlių… Buvau jos seminaruose ne kartą, moteris dirba tikrai iš širdies, pati prisipažįsta, kad eksperimentuoja, kad daug ką išbando, su dideliu dėmesiu atsižvelgia į kritiką, ją priima, vertina patarimus ir tikrai tų rašinių, kuriuos ji dalino, nelaiko pavyzdiniais, neperša jų kaip neginčijamų ir nediskutuojamų, o laiko bandymais, variantais. Kritikuoti visada lengva, o štai pasiūlyti, sugeba ne kiekvienas… Ar bent vienas iš miestelyje besilankančių mokytojų įkėlė ir pasiūlė padiskutuoti apie SAVO PATIES,o ne mokinių parašytą rašinį? Ne. Tad būkime tolerantiški išdrįsusiems:)
Nekritikuoju aš 🙂 Pats juk ir miestely ne vieną rašinį esu patalpinęs, ir Avilyje.Tiesa, ne savo, mokinių. Pats tikrai nesiimu kurti 🙂 Neturiu nė žalio supratimo, koks tas tobulas rašinys turi būti.
Dėl kontekstų. Irgi nesuprantu. Jei teisingai įsivaizduoju, literatūriniame rašiny tai gali būti įmanoma. Bet samprotavime? Jei aš teisingai „pasuku” kūrinį, nejau reikia dar lipdyti žinias apie autorių, žanrus, epochą ir pan.?Ar taip nekyla grėsmė nutolti nuo temos?
Kita vertus, pasikratosiu, man jau nebeaišku, ko norima iš tų mokinių. Kasmet per VBE skaitome, stebimės,piktinamės, o paskui dar labiau keliame reikalavimus, kurių nė patys dar nesame perpratę…Neturime metodikos, neturime pavyzdžių, eksperimentuojame, o vaikams po metų jau tai bus nebe eksperimentas, o tikrių tikriausias egzaminas.
@LinaCh
Rašote: „Ar bent vienas iš miestelyje besilankančių mokytojų įkėlė ir pasiūlė padiskutuoti apie SAVO PATIES,o ne mokinių parašytą rašinį? Ne. Tad būkime tolerantiški išdrįsusiems:)”
Visa bėda ta, kad ir mokytoja Onutė kelia atseit mokinių darbus :). O dar didesnė bėda, kad kaip mokytoja ji blogai formuluoja rašinių temas. Ir taip išsiduoda :), nes mokinys be paaiškinimo tokią temą tikrai supras kitaip (jau išbandžiau 🙂 – daviau temą apie saiką literatūroje).
Dėl kontekstų, tai siūlau išdrįsti šituos klausimus VĖL kelti Avilyje, nes kas iš to, kad mes čia save įtikinėjam. Aš tuos klausimus kėliau, jie yra – galite Avilyje rasti ir pratęsti diskusiją. Kai šitas problemas kels daugelis, Z.N. bus priversta reaguoti, o ne tik man „atsišaudyti”.
@Petras Gedvilas
Kai rašėme rašinį, mano gerieji mokiniai tiesiog „pakabino” kaip širšių lizdą po rašiniu reikiamo autoriaus aprašymą – su kontekstu, citatomis – viskuo, kas rodo, jog kūrinys skaitytas ir suprastas. Tik va – kaip tokį rašinį vertinti ir kiek klaidų skaičiuoti? Pavyzdžiui: tema – „Kodėl gamta laikoma didžiąja žmogaus mokytoja?”, ir mokinė vieną pastraipą pradeda taip: „Apie gamtą daug rašė XVIII a. poetas Kristijonas Donelaitis. < ...>” Beje, ta pastraipa yra „Metų” analizė gamtos aspektu, tik kad su samprotavimu nesiejama. Paklausiau Avilyje ir gavau eilinį atsišaudymą…
Ot imsiu ir vėl parašysiu Z.N. asmeninę žinutę apie kontekstus, gal vėl geranoriškai atrašys:) Kai klausiau man rūpimų klausimų, bet nepiktai, o gan nuolankiai, tai ir gavau greitus ir geranoriškus atsakymus… Juk žinome visi psichologinę tiesą: puolamas visada linkęs gintis, gal ir Z.N. to griebiasi Avily… Parašysiu, kai/jei gausiu atsakymus:)
@LinaCh
Lina, ar daug naudos gavote iš tų atsakymų 🙂 🙂 🙂 ?
Aš į p.Z.N. galiu kreiptis kaip tik noriu, nors angelu ją vadinti, bet man ji neatsakys, nes puikiai supranta, kad šioje srityje mano kompetencija dešimt kartų didesnė nei jos :), ir jei man kažkas neaišku, vadinasi, toje vietoje yra klaida…