Į pradžią > Kalbėjimas > Kaip suprantamas vyriškumas? (pirkta kalba, siūlome nemokamai)

Kaip suprantamas vyriškumas? (pirkta kalba, siūlome nemokamai)

Kaip suprantamas vyriškumas?

Vyriškumas tai visuomenėje plačiai paplitusi sąvoka, nurodanti ypatybę. Vyriškumas ir moteriškumas yra dirbtinės sąvokos, nes vienai lyčiai priskiriamomis savybėmis gali pasižymėti ir kita lytis, todėl neįmanoma šias savokas priskirti tik vieniems iš jų. Tradiciškai vyriškumas siejamas su narsumu, tėvynės gynimu ir tikslo siekimu. Tokių savybių galime atrasti tarp daugelio praeities ir dabarties vyrų ir moterų.

                      Renesanso epochos rašytojas, Vilijamas Šekspyras, yra pasakęs „Narsybė, kaip sakoma, labiausiai puošia vyrą“. Apie narsų vyrą rašė XVI amžiaus lietuvių rašytojas Jonas Radvanas didžiausiame tų laikų lietuvių literatūriniame herojiniame epe „Radviliada“. Kūrinyje aprašomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimas nuo gimimo iki mirties. Veikėjo narsumas kūrinyje yra įrodytas Ivano Rūščiojo kariuomenės nugalėjimu. Taip pat Lietuvos istorijoje savo drąsa vyras pasižymėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės delegacijos Liublino seime metu. Veikėjas, gindamas Lietuvos savarankiškumą, nepasirašė Liublino unijos akto, kuris turėjo sujungti Lenkijos ir Lietuvos valstybes, kas yra labai drąsu, nes tai buvo laikoma viešuoju prieštaravimu. To meto žmonės drąsiai galėjo teigti „Istuc viri est officium“, kas lotyniškai reiškia „Štai taip turi pasielgti tikras vyras“, bet argi tik vyrai gali pasižymėti drąsa? Atsakymą į šį klausimą galima rasti apibūdinant pagrindinę graikų tragiko Sofoklio kūrinio „Antigonė“ veikėją.  Po Polineiko mirties, jo sesuo Antigonė nusprendžia tinkamai jį palaidoti, nors supranta, kad tai sukels konfliktą tarp jos ir karaliaus. Veikėja suvokia pasekmes sau ir realiai įvertina savo ir karaliaus jėgas. Nepaisydama karaliaus įsakymo, Antigonė nesitraukia ir drąsiai siekia savo tikslo. Nors Antigonės drąsa neprilygsta Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Radvilo Rudojo narsumui, bet ji taip pat pasižymėjo vyriškumui būdingu bruožu.

                      Vyriškumu pasižymintis individas yra ne tik narsus, bet ir gynantis tėvynę. Jau nuo seniausių laikų lietuviai stodavo į karą, kad išgelbėtų savo gimtąjį kraštą, dalyvavo mūšiuose ar patys organizavo sukilimus. XIX amžiaus pabaigos- XX amžiaus pradžios rašytojo Jono Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“ yra vaizduojamas tragiškas Banių šeimos likimas, kuris taip pat buvo nulemtas 1863 metų sukilimo laikotarpiu. Lietuvių valstietės Juozapotos vyras Petras, skųsdamasis dėl savo baimės ir nepaisydamas, kad jam sunku palikti mylimą moterį, eina į sukilimą ir nebegrįžta. Taip pat kūrinyje pabrėžiama, kad mylintys ir mylimi žmonės yra labiau pasiryžę aukotis. Pasiaukojo ir Petras, tuo pačiu įrodantis vyriškumą ginant tėvynę. Bet ne vien vyrai buvo mūsų šalies herojai. Ryžtingu tėvynės gynimu pasižymėjo grafaitė Emilija Pliaterytė, vadinama lietuviškąja Žana d‘Ark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Lenkijoje bei Baltarusijoje. Grafaitė gynė tėvynę kiek ankščiau- 1831 metų sukilimo laikotarpyje. Nors Emilijos Pliaterytės dalinys buvo išblaškytas, ji pareiškė, kad ir būdama moteris, gali padėti vyrams kovoti už laisvę ir tėvynę. Jai buvo suteiktas kapitonės laipsnis, o jos vadovaujami būriai narsiai kovėsi ir pasižymėjo svarbiausiuose sukilimo mūšiuose. Taigi, šiandien mūsų šalis turi būti dėkinga ne tik vyrams, bet ir moterims, kurios dažnai jiems prilygdavo.

                      Galiausiai, dviem lytims galima priskirti tikslo siekimo bruožą, kuris taip pat suprantamas kaip vienas iš vyriškumui būdingų bruožų. Šiuo bruožu pasižymi daugelis žinomų ir nusipelnusių žmonių. Pavyzdžiui, vienas žinomiausių pasaulio fizikų, Albertas Einšteinas, turėjo rimtas problemas pradinėse klasėse. Berniukas nemokėjo nei skaityti, nei taisyklingai kalbėti, tai išmoko tik būdamas septynerių metų. Nepaisant to, kruopščiai dirbdamas ir stengdamasis, mokslininkas pasiekė savo tikslą ir išpildė svajonę- gavo Nobelio premiją fizikos srityje. Kitu tikslo siekimo bruožą turinčiu pavyzdžiu yra britų politikė Margaret Thatcher, kuri kelis kartus bandė laimėti rinkimus į parlamentą, kas jai pavyko tik iš trečio karto. Po sėkmingų rinkimų, moteris tapo pirmąja Didžiosios Britanijos ministre pirmininke, kuri savo pareigas ėjo ilgiau nei kuris nors kitas Anglijos vyriausybės vadovas.

                      Apibendrinant, vyriškumo sąvoka suprantama kaip dviejų lyčių-moterų ir vyrų- kurie per daugelį metų pasižymėjo narsumu, tėvynės gynimu ir tikslo siekimu, apibūdinimas. Manau, jog šie žmonės įrodė, kad kiekvienas gali būti vyriškas ar tokiu tapti, tereikia tik išugdyti savyje tam tikras savybes, būdingas vyriškumo sąvokai.

Kategorijos: Kalbėjimas Žymos:
  1. Komentarų dar nėra.
Jūs turite būti prisijungę, jei norite parašyti komentarą.