Archyvas

2019.09 archyvas

Susitikimas su Marija Jurgelevičiene (Mari Poisson)

Baublių muziejuje, konferencijų salėje (2019- 09-22 d., 14 val.), vyks susitikimas su rašytoja, Zigmo Gėlės premijos laureate Marija Jurgelevičiene (Mari Poisson). Kviečiame atvykti ir sekmadienio popietę praleisti drauge.

Renginys nemokamas.

Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Apsaugota: Ilgalaikis lietuvių kalbos ir literatūros pamokų planas Ig klasei

2019.09.12 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.

Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Kategorijos: Planavimas Žymos: ,

Aktorių ansamblio „DEGAM“ spektaklis „Laimės žiburys. Daugtaškis“

Aktorių ansamblis „DEGAM“ nori atvykti į Jūsų mokyklą!

Laimės žiburys. Daugtaškis
Interaktyvus spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams.

Data: spalio 4 d.

Premjera: 2018 m.
Režisierius: Gintaras Liutkevičius
Dramaturgė: Lina Simutytė
Dailininkė: Viktorija Bugajenko (Zefyras)
Aktoriai: Jovita Jankelaitytė, Šarūnas Gedvilas, Rokas Petrauskas
TRUKMĖ: 50 min.

Sukurti šį spektaklį inspiravo Jono Biliūno apsakymas „Laimės žiburys“ – rašytojo moralinis testamentas, kurio pagrindinė idėja – žmogus gali būti laimingas tik aukodamasis kito žmogaus ar visuomenės interesams, o pati auka prasminga tik tuomet, kai ji nėra atlyginama.

Biliūniškosios laimės sampratos aktualumas, šiuolaikinio jaunimo laimės ir gyvenimo prasmės paieškos – svarbiausi šio spektaklio motyvai.

Spektaklio kūrimo procese dalyvavo Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos 10 –12 klasių moksleiviai. Jie kūrė istorijas, monologus apie tai, kaip jie supranta laimę: kas padeda ir kas trukdo būti laimingais. Šie tekstai – kartais lyriški, o kartais skaudūs – ir sudaro šio spektaklio, tyrinėjančio laimės sampratą šiuolaikinio jauno žmogaus akimis, pagrindą.

Šis spektaklis – lyg dabartinės jaunosios kartos veidas. Tai gyva, čia ir dabar vykstanti diskusija laimės, gyvenimo prasmės temomis, kurios šiais technologijų ir informacijos laikais dažnai nustumiamos į virtualią erdvę ar net pamirštamos. Tai teatrine forma išreikštas J. Biliūno apsakyme išsakytų ir dabartinio jauno žmogaus vertybių dialogas.

J. Biliūno kūrinys baigiasi daugtaškiu, palikdamas skaitytojui pačiam rasti atsakymą į keliamus klausimus. Spektaklio pavadinimas taip pat su daugtaškiu. Nėra galutinio atsakymo, kas yra laimė. Yra tik nepaliaujamas jos siekimas…

Spektaklis skirtas jaunajai, bręstančiai kartai – vyresniųjų (7–12) klasių moksleiviams, kuriems spektaklio temos ypač aktualios. Tačiau savo problematika bei turiniu jis bus įdomus ir vyresniems žiūrovams.

Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Lilijos Zdramytės-Jankauskienės atsiliepimas:

„Jaunimas žaidė, juokavo, jei išdrįso – atskleidė net intymius dalykus. Viso to reikėjo, kad būtų galima sukurti istorijas apie LAIMĖS ŽIBURĮ. Ir tebūnie pagrindinis autorius liko Jonas Biliūnas. Mums tik garbė, kad prie klasiko idėjos derėjo šiuolaikinių jaunuolių laimės samprata. Gal paprastesnė, gal asmeniškesnė. Bet jiems dar viskas prieš akis. Labai džiugu, kad gimnazija sulaukė tokios kūrybinės galimybės, kuri paskatino mokinius atsiverti, pasvarstyti, išmėginti save ir džiaugtis puikiu baigiamuoju darbu. Spektaklis buvo tikrai įdomus, šiuolaikiškas, patrauklus jaunimui ir turintis puikias perspektyvas išgarsėti.“

Daugiau apie spektaklį galite paskaityti čia: http://www.ltg.lt/index.php/10-naujienos/445-laimes-ziburys-2018

Bilieto kaina: €5. Jei susidomėjote, lauksiu Jūsų laiškų ir klausimų. Rašykite šiuo el. pašto adresu: d.tirylyte@gmail.com.

Kadangi apsakymas yra privalomosios literatūros sąraše, tai šauni galimybė mokiniams susipažinti ir dar labiau įsigilinti į kūrinį!

Pagarbiai
Domantė Tirylytė
———————————-
Projekto koordinatorė
Aktorių ansamblis „DEGAM“
www.degam.lt

Kategorijos: Kolega kolegai, Skelbimai Žymos:

Anketa. Informacija apie anketas dėl mokytojų nuomonės apie mokinių pasiekimų vertinimo modelius

NEC prašymas.

Pateikiame projekto „Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“ (Nr. 09.2.1-esfa-v-706-02-0001) veiklos „Individualios mokinių pasiekimų stebėsenos sistemos vystymas ir instrumentų kaupiamojo vertinimo diegimui kūrimas“ darbo grupių parengtus 4 klausimynus. Jie skirti keturių dalykų – biologijosistorijos, lietuvių kalbos ir literatūrosmatematikos– mokytojams. Klausimynų nuorodas rasite paspaudę ant kiekvieno dalyko. Į klausimus reikia / galima atsakyti el. būdu.

  Šiais klausimynais siekiama išsiaiškinti mokytojų dalykininkų, dirbančių ar dirbusių 11–12 klasėse, nuomonę apie esamus bei rengiamus Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo modelius.  

  Rengiama apklausa yra anoniminė, garantuojamas konfidencialumas. Atsakymai bus naudojami apibendrintos formos analizei parengti, tolesnėms projekto veikloms ir siūlymams bendrųjų ugdymo programų atnaujinimui.

  Prašome su mokytojais pasidalinti informacija apie pateikiamus klausimynus ir tikimės aktyvaus dalykininkų įsitraukimo.

  Prašytume klausimynus užpildyti iki rugsėjo 25 dienos.

  Iš anksto dėkojame už geranoriškumą ir Jūsų laiką.

Apsaugota: Darbas grupėse dėstant V.Žilinskaitės „Robotas ir peteliškė“ 6 klasėje

2019.09.11 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.

Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Mokslo metų pradžios šventė tarpukariu

 Tarpukariu mokslo metų pradžios šventė buvo sureikšminama daug mažiau nei dabar.
Tėvai, kuriems reikėjo vaikų pagalbos ganant gyvulius ir kituose ūkio darbuose, ne itin troško skubėti išleisti vaikus į mokyklą, tad dažnai mokslai prasidėdavo tik lapkričio pradžioje. Būdavo, ir kad rugsėjį-spalį į mokyklą eidavo tik pavieniai vaikai. 
Tokia situacija lėmė, kad mokslo metų pradžios data apskritai nebuvo laikoma itin svarbia švente. Populiaresnės mokyklose buvo kalendorinės šventės – Velykos, Kalėdos ar Naujieji metai. Taip pat daug mokyklų švęsdavo Motinos ir Tėvo dieną.
Tik atkūrus Nepriklausomybę, 1920 m. Lietuvoje buvo 16 gimnazijų, 22 progimnazijos ir 16 vidurinių mokyklų, taip pat apie tūkstantį pradžios mokyklų.
O jau 1940 m. Lietuvoje veikė 91 gimnazija (iš jų 19 tautinių mažumų), 27 progimnazijos (iš jų 5 tautinių mažumų), daugiau negu 2700 pradinių mokyklų.
Humanitariniams dalykams tarpukario gimnazijose buvo skiriamas didesnis dėmesys negu tiksliesiems: jiems skirtas dėstymo valandų skaičius buvo maždaug 2,5 karto didesnis.
Gimnazijos mokymo planą sudarė net 16 dalykų: tikyba, lietuvių kalba ir visuotinė literatūra, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba, lotynų kalba, istorija, visuomenės mokslas, filosofijos pradmenys, geografija, matematika, gamtos mokslai, paišyba, kūno kultūra ir karinis parengimas, darbeliai ir namų ruoša, muzika ir dainavimas.