Apie kokias moralines vertybes svarbu kalbėti šiandien?
(dedukcinė samprotavimo pastraipa)
„Šiais laikais kalbėti apie dorą labai svarbu. Juk be doros – darbštumo, sąžiningumo, supratingumo – neįsivaizduojamas žmonių tarpusavio bendravimas. Taip, reikia pripažinti, kad pastaruoju metu dalis žmonių dažniausiai galvoja, jog svarbiausia yra gražiai apsirengti, patogiai gyventi, gerai uždirbti, smagiai leisti laiką ir apskritai, daryti tik tai, kas teikia džiaugsmą, malonumą. Tai puikiai įrodo šiandienos jaunuolių gyvenimas. Be abejo, yra ir kitokių žmonių, tačiau jų – vis mažiau. Galbūt todėl apie šiandienos jaunų žmonių vertybes pastaruoju metu daug kalbama, diskutuojama. Tik problemų turbūt kėlė ne tik mūsų karta, juk apie dorą („viežlybumą“), jos svarbą žmogui kalbėta jau pirmajame lietuviškame grožiniame kūrinyje, išleistame 1818 metais – poemoje „Metai“. Jos autorius, būrų dainius Kristijonas Donelaitis pats buvo doras žmogus, kunigas ir doros mokė kitus. Kūrinyje peikiami ponai, kurie nori tik skanių dešrų ir svaigaus „reinvynio“, galvoja tik apie save ir savo pilvo gerovę, o kilnesniems dalykams (Dievo pagarbinimui, darbui, būrų atjautai) jų gyvenime nelieka vietos, ką jau bekalbėti apie jų dorą. Turbūt todėl jie poemos pasakotojo ir apdalijami daug pasakančiais epitetais, vadinami „ponpalaikiais“, „didpilviais“, veltėdžiais, būrų skriaudėjais. Ne mažiau piktų žodžių kliūva ir tinginiams, apsileidėliams, girtuokliaujantiems būrams, tai yra „nenaudėliams“ Slunkiui, Pelėdai, Dočiui, Plaučiūnui. Panašių „nenaudėlių“ nesunkiai rastume ir mūsų visuomenėje. Akivaizdu, kad visais laikais žmonės buvo linkę tenkinti savo primityviausius norus. Tad kalbėti apie dorą itin svarbu, nes tik dorų žmonių visuomenė kuria ateitį.“
