Maironis, Žemaitė, Vytautas Mačernis, Salomėja Nėris – didžiosios lietuvių literatūros, kultūros asmenybės. Jų portretus savo knygomis sukūrė poetė, prozininkė ir muziejininkė Aldona Ruseckaitė: „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“ (2012), „Žemaitės paslaptis. Biografinis romanas“ (2015), „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“ (2017), „Padai pilni vinių. Romanas apie Salomėją Nėrį“ (2019). Tad ir pokalbis klostėsi apie kūrybą kaip gyvenimą ir gyvenimą kaip kūrybą.
Rašytoją, muziejininkę Aldoną Ruseckaitę kalbino Elvina Baužaitė.
Nėris politinių realijų maiše
– Kaip Jūs regite Maironį, Žemaitę, Vytautą Mačernį, Salomėją Nėrį? Ar šios asmenybės, Jūsų vertinimu, pažintos, suvoktos, įprasmintos mūsų šiandienoje?
– Sudėtingas klausimas. Jo aprėptis labai plati: čia ir švietimo problemos, ir kultūros laukas, ir visuomenės bendras suvokimas ir susivokimas. Daugelis vertinimo dalykų prasideda nuo mokyklos, bet man rodosi, jog literatūros programos vis keičiasi, vadovėliuose autoriai tai vieni, tai kiti, o ir mokytojai yra tik žmonės – kartais jų nuomonė irgi daug lemia.
Štai neseniai viename miestelyje, pristatant knygą „Padai pilni vinių“, sužinojau, kad paauglė moksleivė atėjo labai nenoromis, vedama mamos, kadangi nemėgsta Salomėjos Nėries dėl politikos, o šį požiūrį įdiegusi jos lituanistė… Mane stebina, kad mokyklose vis daromos lengvatos dėl lietuvių klasikos skaitymo, esą mokinių gaila, jiems neįdomu, sunku. Tuomet galvoju – betgi čia pamokos, būtina mokytis, skirti laiko, juk literatūra yra mokslas, kurį reikia suvokti, daug sužinoti, o ne aimanuoti ir skųstis.
Visas straipsnis:
Maironis, Žemaitė, Mačernis, Nėris… dvasios seserų ir brolių grandinėje – ir Aldona Ruseckaitė
